šošonai

šošònai (savivardžiai nimi, nivi), Šiaurės Amerikos indėnų genčių grupė. Gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kalifornijos, Nevados, Jutos, Aidaho, Vajomingo valstijų rezervacijose). 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 9500 šošonų. Kaba šošonų (indėnų kalbos), anglų kalbomis. Skirstomi į vakarinius, šiaurinius ir rytinius šošonus. Vakariniai šošonai gyvena 19 amžiaus antroje pusėje–20 amžiaus pradžioje jų teritorijose įkurtose rezervacijose Kalifornijos, Nevados ir Jutos valstijose. Egzistavo mažoji šeima, leviratas, sororatas. Šiauriniai šošonai gyveno dabartinės Aidaho valstijos pietinėje dalyje, Snake’o upės aukštupio regione. Šiaurinių šošonų dabartiniai amatai: kailių apdirbimas, pynimas, indų gamyba. Paplitusi mažoji šeima, leviratas, sororatas, egzistavo poliandrija, sororatinė poliginija. Tradiciniai tikėjimai – dvasių, demiurgo Appos (Tėvo) kultai. Gausi tautosaka; mitų pagrindiniai personažai – demiurgas Vilkas ir triksteris (apgavikas) Kojotas. Rytiniai šošonai gyveno Vajomingo valstijos vakarinėje dalyje, Uolinių kalnų rajone. Paplitusi poliginija. Egzistavo didžioji šeima. Tradiciniai tikėjimai – šamanizmas, aukščiausiosios dievybės (Mūsų Tėvo) kultai. Šošonai dirba žemės ūkyje, samdomąjį darbą.