sóstas, puošnus reprezentacinis krėslas – dieviškos ir žemiškos valdžios simbolis. Dažnai su baldakimu ir suoleliu kojoms pasidėti. Atkaltė dažniausiai aukšta, tiesi, uždara, pasostė skydinė, minkšta arba pinta, ranktūriai įvairių formų, kojos aukštos, dažniausiai su gyvūnų letenų pavidalo galais, H arba X formos pakojomis. Darytas iš brangios medienos, marmuro. Puoštas reljefine paauksuota drožyba, inkrustacija, spalvotais emaliais, tapyba, muštas brangiais gobelenais. Ornamentikoje vyrauja sparnuotų liūtų, sfinksų motyvai, valdžios ir heraldikos ženklai, arabeskos, groteskai, kita. Statomas ant pakylos garbingiausioje patalpos vietoje: rūmų salės gale, bažnyčios presbiterijoje (katedra). Jame sėdi valdovas per iškilmes, Bažnyčios hierarchai per pamaldas. Atsirado senovės Rytų šalyse.
F.‑H.‑G. Jacob-Desmalter. Senate stovėjęs Napoleono I sostas (1804; nuotrauka iš parodos Versalio rūmuose, nuolatinė sosto saugojimo vieta – Liuksemburgo rūmai Paryžiuje)
2271