soteriològija (gr. sōtēria – išgelbėjimas, išganymas + logos – žodis, sąvoka, mokslas), krikščionybėje – Jėzaus Kristaus atlikto žmonijos ir pasaulio išganymo bei atpirkimo sisteminis aiškinimas. Kristus mirė ir prisikėlė, kad išgelbėtų nuodėmingą žmoniją (Mk 14, 24; Jn 11, 49–52; Rom 4, 25; 5, 6–11; 8, 3; 1 Kor 15, 3; 1 Pt 1, 3). Soteriologija yra susijusi su visa krikščionių teologija, daugiausia su kristologija. Kristus ir jo išganomasis veikimas yra neatsiejami. Viešoji Jėzaus veikla NT apibendrinama gr. kalba dėl mūsų, visas Kristaus gyvenimas yra laisva auka Tėvui, vykdant jo išganymo planą, Jėzaus mirtis – didžiausia jo proegzistencijos išraiška. Jėzaus Velykų slėpinys – kančia, mirtis, prisikėlimas ir pašlovinimas – yra išganymo kulminacija, o jo pilnatvė – būsimasis žmonių prisikėlimas (Rom 8, 23; Ef 4, 30). Jėzui NT taikomi įvairūs kristologiniai titulai, išganomasis veikimas įvardijama kaip pergalingas išlaisvinimas, atpirkimas, išganymas ir perkeičianti meilė (Jn 1, 29; 13, 1; 16, 33), nuteisinimas (Rom 3, 28; Tit 3, 7), nuodėmių atleidimas, sutaikinimas (Rom 5, 11; Ef 2, 16; Hbr 2, 17), pašventinimas (Jn 17, 17), naujoji sandora, amžinoji sandora (Lk 22, 20; 1 Kor 11, 25; Mk 14, 24), kurios vyriausiasis kunigas ir tarpininkas yra Kristus (Hbr 8, 6), bendrystė ir ramybė su Dievu ir žmonėmis (1 Kor 1, 9; Jn 16, 33), dalyvavimas Dievo gyvenime (Rom 8, 23; 2 Pt 1, 4), gimimas naujam gyvenimui (Jn 3, 5), naujas sukūrimas (2 Kor 5, 17). Atpirkimas įvyksta per tikėjimą, viltį, meilę, atgailą, krikštą, Eucharistiją ir Jėzaus sekimą. Būsimasis atpirkimo gėris jau suteiktas kaip užuomazga ir laukiama jo pasirodymo per paruziją (antrasis atėjimas): kūno prisikėlimas (1 Kor 15, 2), amžinasis gyvenimas (1 Jn 3, 1), Dievo regėjimas (1 Kor 13, 12), naujas dangus ir nauja žemė (Iz 6, 22; Apr 21, 1), galutinė pergalė prieš mirtį, velnią (1 Kor 15, 25; Apr 21, 4). Soteriologijos svarbiausi teiginiai yra pateikti tikėjimo simboliuose. Atpirkimo pagrindas yra Dievo išganingoji valia, jo gailestinga meilė. Dievas, dovanodamas pats save, yra Išganymas, jis trokšta išganyti visą tikrovę. Dievo Sūnus dėl hipostatinės vienybės vykdo kunigo, karaliaus ir pranašo funkciją, yra tarpininkas tarp Dievo ir žmonių. Jis, būdamas be nuodėmės, prisiėmė žmogišką prigimtį, kad Velykų auka tobulai išganytų visą žmoniją. Jėzus Kristus visais savo gyvenimo slėpiniais – Įsikūnijimu, Prasidėjimu Švč. Mergelėje Marijoje, Gimimu, kančia, mirtimi, Nužengimu į pragarus, Prisikėlimu, Žengimu į dangų ir Šventosios Dvasios atsiuntimu – atpirko žmogų ir kūriniją iš blogio, nuodėmės ir mirties, išlaisvino iš velnio, suteikė amžinąjį gyvenimą, bendrystę su savimi ir sutaikinimą. Atpirkimas konkretinasi visose žmogaus veiklos srityse. Kristus, paaukojęs save Dievui ant kryžiaus kaip kruviną auką, sakramentiškai ją sudabartina Bažnyčioje. Jėzaus Prisikėlimas žmogui garantuoja įsūnystės malonę – tikrą dalyvavimą viengimio Dievo Sūnaus gyvenime, laikų pabaigoje jis prikels mūsų kūną. Bažnyčios tėvai pabrėžė, kad atpirkimo autorius yra Dievas. Veikdamas Kristuje jis sutaikina jame su savimi pasaulį ir visą kūriniją. Atpirkimas suprantamas kaip Dievo gyvenimo perdavimas. Anot Anzelmo Kenterberiečio, nuodėmė yra begalinis Dievo garbės įžeidimas; Dievo teisumui gali atsiteisti tik Dievas‑Žmogus. Kristaus žmogiški veiksmai, jo klusnumas, kančia ir mirtis per hipostatinę vienybę yra besąlygiškai vertingi, gali atsiteisti Dievui ir su juo sutaikyti. Šiuolaikinė soteriologija kritikuoja atsiteisimo teoriją, pabrėžia Viešpaties meilę ir remiasi bibliniu patristiniu mokymu. Reformacija pabrėžė, kad Jėzus yra atsiteisiamojo veikimo subjektas, išganymas galimas tik kaip dovana. Dėl vokiečių teologo Ph. Melanchthono įtakos Kristaus išganomasis veikimas dažniausiai buvo atskiriamas nuo kristologijos.
L: B. Sesboüé Jésus-Christ l’unique médiateur. Essai sur la redemption et le salut 2 vol. Paris 1988–91; G. Iammarrone Redenzione. La liberazione dell’uomo nel cristianesimo e nelle religioni universali Cinisello Balsamo 1995; G. O’Collins Jesus Our Redeemer. A Christian Approach to Salvation Oxford 2007; K. Dailyde La risurrezione di Gesù come evento di salvezza nella teologia dogmatica cattolica. Le prospettive di Hans Kessler e Marcello Bordoni Roma 2011.
117