sovietològija (rus. sovet – taryba + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), tarpdisciplininis mokslas, tiriantis Sovietų Sąjungos ir kitų komunistinių šalių politinę sistemą, valdžios sanklodą, ūkio, kultūros raidos dėsningumus, komunistinę ideologiją (komunizmas), pasaulinį komunistinį judėjimą. Dėl tyrimų problematikos glaudžiai susijusi su politikos mokslais ir politine istorija, bet, kitaip nei politologijos šakos, sovietologija kėlė tikslą prognozuoti komunistinės visuomenės (ją laikė totalitarine) raidos tendencijas, jas ideologiškai ir politiškai interpretuoti, t. p. kritikavo sovietinę ideologiją (t. y. marksizmą-leninizmą), kuria rėmėsi komunistinių valstybių visuomenės (socialiniai) mokslai ir indoktrinacijos sistema. Pirmaisiais sovietologais laikomi N. Berdiajevas, E. H. Carras, G. Fedotovas, K. Kautsky, B. Souvarine’as, N. Suchanovas.
Prasidėjus Šaltajam karui, 20 a. 5 dešimtmečio pabaigoje–6 dešimtmečio pradžioje buvo įkurta sovietologijos centrų, daugiausia Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vakarų Europos universitetuose: Rytų Europos institutas Fribūro universitete, Harrimano institutas Kolumbijos universitete, Hooverio karo, revoliucijos ir taikos institutas Stanfordo universitete, Daviso centras Harvardo universitete ir kiti.
20 a. 6 dešimtmetyje susiformavo kelios sovietologijos kryptys: vieni sovietologai tebesilaikė totalitarizmo koncepcijos, kiti, vadinamieji revizionistai, stalinizmą laikė nedėsningu reiškiniu.
20 a. pabaigoje sovietologija iš dalies prarado autoritetą ir įtaką, nes sovietologai nenumatė tokio greito SSRS ir komunistinės sistemos žlugimo.
Žymesni kiti sovietologai: A. Besançonas, S. Bialeris, J. M. Bocheńskis, Z. Brzezińskis, H. Carrère d’Encausse, S. N. Cohenas, R. Conquestas, M. Fainsodas, G. F. Kennanas, R. Löwenthalis, R. Pipesas, L. Schapiro, R. Ch. Tuckeris, A. Ulamas.
Svarbiausi tęstiniai leidiniai: Soviet Studies (1949–92, nuo 1993 Europe‑Asia Studies), Problems of Communism (1952–92, nuo 1992 Problems of Post‑Communism), Slavic Review (nuo 1941), Russian Review (nuo 1941), Osteuropa (nuo 1925).
sovietologija Lietuvoje
Lenkijos valdomame Vilniuje, nuo 1930 veikė viena pirmųjų sovietologijos institucijų – Vilniaus universiteto Rytų Europos tyrimų institutas, kuriame dirbo lenkų sociologai M. Zdziechowskis ir S. Swianiewiczius.
Po II pasaulinio karo išeivijoje kūrė sovietologai B. V. Mačiuika, R. Misiūnas, T. Remeikis, A. Štromas, V. S. Vardys ir kiti. Dabar sovietologais neretai vadinami istorikai, nagrinėjantys sovietinės okupacijos laikotarpio (1940–41 ir 1944–90) Lietuvos istoriją.