Sovietų Sąjungos ultimatumas Lietuvai

Soviẽtų Sjungos ultimãtumas Letuvai, SSRS siekis, remiantis Molotovo–Ribbentropo paktu, bet kokiomis diplomatinėmis priemonėmis priversti Lietuvą įsileisti į šalį neribotą SSRS kariuomenės kontingentą, faktiškai sutikti, kad šalis būtų okupuota.

SSRS karinių dalinių įkurdinimas Lietuvoje pagal 1939 10 10 pasirašytą Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį (buvo numatyta ir Lietuvai grąžinti Lenkijos okupuotą Vilnių bei Vilniaus kraštą) reiškė valstybės nepriklausomybės praradimo pradžią. Lietuva nustojo būti neutrali valstybė, negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos.

1940 05 25 SSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas V. Molotovas Lietuvos pasiuntiniui L. Natkevičiui įteikė notą, kurioje Lietuvos Vyriausybė buvo kaltinama rengianti provokacijas prieš Lietuvoje dislokuotas SSRS karines įgulas (grobiami kariai). Lietuvos Vyriausybė kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus, jiems tirti buvo sudaryta vyriausybinė komisija. SSRS atstovai neleido Lietuvos pareigūnams apklausti tariamai dingusių ir atsiradusių karių (Butajevo byla). 1940 06 07 per V. Molotovo ir Lietuvos ministro pirmininko A. Merkio derybas Maskvoje Lietuva kaltinta su Estija ir Latvija sudariusi prieš SSRS nukreiptą slaptą karinę sąjungą. Nuo 1940 06 07 Lietuvos pasienyje pradėta telkti SSRS kariuomenė, 06 11 vadovaujant Baltarusijos karinės apygardos vadui generolui D. Pavlovui aptarti Lietuvos okupacijos planai, kariniams daliniams duotos konkrečios užduotys.

Sovietų Sąjungos ultimatumas Lietuvai (1940 06 14; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1940 06 14 vėlų vakarą V. Molotovas Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui įteikė SSRS vyriausybės ultimatumą, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo apkaltinta Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutarties grubiais (faktiškai prasimanytais) pažeidimais. Lietuvos valdžios institucijos esą pagrobusios kelis SSRS karius, juos kankinusios siekdamos išgauti SSRS karines paslaptis, vieną jų, Butajevą, nužudžiusios, suėmusios ir kalinusios SSRS karinius dalinius aptarnaujančių Lietuvos piliečių, rengiančios SSRS karinių įgulų užpuolimą. Ultimatume pakartotas ankstesnis kaltinimas, kad su SSRS pasirašiusi savitarpio pagalbos sutartį Lietuvos Vyriausybė vėliau su Estija ir Latvija sudarė prieš SSRS nukreiptą karinę sąjungą (dėl 1934 įkurtos Baltijos antantės SSRS anksčiau pretenzijų nereiškė).

Lietuvos pasiuntinio L. Natkevičiaus pranešimas apie pareikštą ultimatumą (1940 06 14; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Lietuvos Vyriausybei pareikšti reikalavimai: atiduoti teismui tariamų provokacijų prieš Lietuvoje dislokuotas SSRS karines įgulas kaltininkus vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių A. Povilaitį, sudaryti Sovietų Sąjungai priimtiną vyriausybę, į Lietuvą įsileisti neribotą SSRS kariuomenės kontingentą. V. Molotovas reikalavo į ultimatumą atsakyti iki kitos dienos 10 h ryto (Maskvos laiku; tarptautinėje praktikoje įprastas 48 h terminas); Lietuvos sieną Alytaus apskrityje perėję SSRS kariai dar 06 15 naktį nužudė pasienietį karininką A. Barauską. Ultimatumu SSRS sulaužė 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį, 1926 Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto sutartį (1936 pratęsta iki 1944), 1939 Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį.

1940 06 15 naktį Lietuvos Vyriausybės dauguma (jai pritarė kariuomenės vadas V. Vitkauskas ir buvęs vadas S. Raštikis) posėdyje ultimatumą priėmė ir net neįvardijo agresijos, nepareiškė oficialaus protesto (prezidento A. Smetonos siūlymui ginklu priešintis SSRS kariuomenei dauguma ministrų nepritarė). Tikėdamasis sutrukdyti legalizuoti Lietuvos okupaciją A. Smetona prezidento pareigas pavedė laikinai eiti ministrui pirmininkui A. Merkiui ir SSRS kariuomenei (15 divizijų, apie 150 000 karių) jau okupuojant Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. Į Kauną atvykęs SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis SSRS užsienio reikalų ministro pavaduotojas V. Dekanozovas, SSRS pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvoje N. Pozdniakovas pradėjo vykdyti Maskvoje parengtą Lietuvos aneksijos ir sovietizacijos planą (pasiūlytą SSRS gynybos liaudies komisaro S. Timošenkos).

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių dienraščio Draugas 1940 06 17 numerio pirmasis puslapis

L: Lietuva 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija Vilnius 2007.