Spa konfereñcija, Antantės Aukščiausiosios Tarybos pasitarimas. Vyko 1920 07 05–16 Spa mieste (Lježo provincija, Belgija) San Remo konferencijos (1920 04 19–26) nutarimu.
Dalyvavo Belgijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Portugalijos, Prancūzijos atstovai. Vokietijos, Lenkijos ir Čekoslovakijos atstovai dalyvavo tik svarstant su šiomis šalimis susijusius klausimus. Spa konferencija sušaukta siekiant apsvarstyti Vokietijos vėlavimą vykdyti Versalio taikos sutarties sąlygas (kariuomenės ir ginkluotės mažinimas, reparacijų mokėjimas). Konferencijoje nustatytas galutinis Vokietijos kariuomenės sumažinimo terminas (1921 01 01), bendra Vokietijos reparacijų suma (ji paskirstyta valstybėms, turinčioms teisę gauti atlyginimą už patirtą žalą). Nuspręsta, kad Vokietija privalo kaip reparacijų dalį kiekvieną mėnesį patiekti 2 mln. tonų akmens anglių. Antantės atstovai įsipareigojo tarpininkauti siekiant nutraukti Lenkijos–Sovietų Rusijos karą – tuo tikslu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras G. N. Curzonas, Antantės Aukščiausiosios Tarybos įpareigotas, kreipėsi į Sovietų Rusijos vyriausybę reikalaudamas sustabdyti sovietų kariuomenės puolimą ties Curzono linija.
Prancūzijos vadovai Spa konferencijoje: viduryje (uniformuotas) maršalas F. Fochas, jam iš kairės – ministras pirmininkas A. Millerandʼas (1920 07)
Lenkijos ministras pirmininkas W. Grabskis pasirašė protokolą, kuriame pasižadėjo atitraukti Lenkijos kariuomenę už Curzono linijos, atiduoti Vilnių lietuviams (tikėtasi, kad tada Sovietų Rusijos kariuomenė nebesiverš į Vakarus) ir priimti Antantės Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl Lietuvos sienų paliekant galutinį sprendimą vėlesniam laikui. Ginčytiną Těšíno (Cieszyno) Sileziją Spa konferencija padalijo tarp Lenkijos ir Čekoslovakijos.