„Space Shuttle“

Atlantis startas (Kennedy kosminis centras 2009 11 16)

„Space Shuttle“, Space Transportation System, Shuttle, „Šatlis“, Jungtinių Amerikos Valstijų NASA daugkartinio naudojimo pilotuojamas erdvėlaivis su nešančiąja raketa (naudotas 1981–2011); kosminių skrydžių šiais erdvėlaiviais programa. Į kosmosą buvo paleidžiamas iš kosmodromo nešančiąja raketa, nusileisdavo aerodrome sklendimo trajektorija (kaip lėktuvas). Space Shuttle sistemą sudarė 4 tarpusavyje sujungtos dalys: sparnuotas orbitinis modulis, 2 kietojo kuro greitintuvai ir išorinė cilindro formos vienkartinio naudojimo kuro talpykla. Orbitinis modulis buvo pritaikytas daugkartiniams skrydžiams į kosmosą (įrangą ir astronautus apsaugo daugiasluoksnė šilumos izoliacija). Jo ilgis 37 m, delta formos sparnų didžiausias plotis 24 m, fiuzeliažo plotis ties viduriu 5,2 m, aukštis 4,0 m, tuščio modulio masė apie 80 t.

Priekinėje dalyje įrengta sandari 2 aukštų įgulos kabina, kurios gyvenamasis tūris 71,5 m³. Joje yra erdvėlaivio valdymo pultas, gyvybingumo palaikymo sistema ir astronautų poilsio vietos. Įgula – 2–8 astronautai. Modulio vidurinėje dalyje nesandari naudingojo krovinio platforma (ilgis 18,3 m, skersmuo 4,67 m), kurioje įrengtas iš įgulos kabinos valdomas manipuliatorius naudingajam kroviniui perkelti. Iš įgulos kabinos į naudingojo krovinio platformą astronautai patekdavo pro šliuzo kamerą ir liuką, esantį įgulos kabinos gale.

3 pagrindinės traukos varikliai, kurie atmosferoje ties jūros lygiu pasiekdavo 5 MN trauką, buvo įrengti orbitinio modulio fiuzeliažo galinėje dalyje. Joje t. p. buvo mažesni manevravimo bei valdymo varikliai, naudojami tik orbitinio skriejimo kosmose metu, ir jų kuro talpyklos. Raketinis kuras (degalai – skystasis vandenilis, oksidatorius – skystasis deguonis) pagrindiniams varikliams buvo tiekiami iš išorinės kuro talpyklos (aukštis 47 m, skersmuo 8,4 m), kurioje telpa 104 t skystojo vandenilio ir 626 t skystojo deguonies (visa masė 757 t). Pagrindinę keliamąją jėgą sukurdavo 2 daugkartinio naudojimo kietojo kuro greitintuvai (kiekvieno aukštis 45,5 m, skersmuo 3,7 m, masė su raketiniu kuru 585 t, pasiekia 14,7 MN trauką). Raketinį kurą sudaro aliuminio milteliai (degalai), amonio perchloratas (oksidatorius) ir plastifikatorius. Kiekvienas turėjo raketinius valdymo variklius ir parašiutų sistemą, kuri būdavo naudojama nuleidžiant kuro greitintuvus į Žemę, kai išeikvojamas visas raketinis kuras.

Space Shuttle modifikacija Atlantis

Paruoštos skrydžiui Space Shuttle sistemos masė siekia apie 2000 tonų. Space Shuttle sistema buvo rengiama skrydžiui ir leidžiama į orbitą Kennedy kosminiame centre (Floridoje). Starto metu pirmiausia būdavo paleidžiami pagrindiniai varikliai, po to – abu kietojo kuro greitintuvai. Maždaug po 2 min, kai Space Shuttle pakildavo į 45 km aukštį ir kietojo kuro greitintuvuose išdegdavo kuras, jie būdavo atjungiami nuo Space Shuttle ir parašiutais nuleidžiami į vandenyną. Gelbėjimo tarnybos juos atgabena į kosmodromą pakartotiniam naudojimui. Space Shuttle toliau buvo varomas pagrindiniais varikliais. Maždaug po 8,5 min nuo starto jis pasiekdavo apie 100 km aukštį. Tada pagrindiniai varikliai išsijungdavo, išorinė kuro talpykla atsiskirdavo nuo orbitinio modulio ir buvo nukreipiama į Žemę; įskriejusi į tankią atmosferą įkaisdavo ir suirdavo. Orbitinis modulis reikiamą dirbtinio Žemės palydovo orbitą, kuri būna 200–600 km aukštyje, pasiekdavo naudodamas manevravimo variklius. Į žemą orbitą aplink Žemę Space Shuttle galėjo iškelti iki 25 t masės naudingąjį krovinį. Orbitinio skriejimo trukmė 2–18 d.

daugkartinio naudojimo pilotuojamas erdvėlaivis Space Shuttle

Leidžiantis į Žemę orbitinio modulio manevravimo varikliai būdavo naudojami kaip stabdymo varikliai. Juos įjungus skriejimo greitis sulėtėdavo ir modulis įskriedavo į leidimosi trajektoriją. Po 30 min 120 km aukštyje kai modulis įskriedavo į vis tankėjančią atmosferą, apatinė jo dalis (orientuota judėjimo kryptimi) įkaisdavo iki 1300 °C, dar maždaug po 15 min orbitinis modulis pereidavo į sklendimo trajektoriją ir leisdavosi kaip sklandytuvas. Lėkdamas 360 km/h greičiu pasiekdavo leidimosi taką ir stabdomas parašiutais bei stabdymo mechanizmais sustodavo. Space Shuttle dažniausiai leisdavosi ant specialiai įrengto tako Kennedy kosminiame centre. 1981–2011 buvo sukurtos 6 Space Shuttle modifikacijos: Enterprise, Columbia, Challenger, Discovery, Atlantis ir Endeavour.

Space Shuttle sandara: 1 – kietojo kuro greitintuvo tūta, 2 – skystojo vandenilio bakas, 3 – kietasis raketinis kuras, 4 – pirotechninis degiklis, 5 – parašiutai, 6 – skystojo deguonies bakas, 7 – išorinė kuro talpykla, 8 – kietojo kuro greitintuvas, 9 – orbitinis modulis, 10 – manipuliatorius, 11 – naudingasis krovinys, 12 – delta formos sparnas, 13 – manevravimo variklių kuro talpyklos, 14 – vertikalusis stabilizatorius, 15 – oriniai stabdžiai ir vairas (naudojami leidžiantis), 16 – pagrindinio variklio tūta, 17 - manevravimo variklis

3018

-„Enterprise“; „Columbia“; „Challenger“; „Discovery“; „Atlantis“; „Endeavour“