Napoleono I špaga (apie 1790; Turino karališkasis muziejus)
špagà (it. spada), duriamasis, rečiau duriamasis kertamasis šaltasis ginklas, sudarytas iš ilgos (iki 1 m ir ilgesnės) vienašmenės arba dviašmenės plokščios arba briaunotos geležtės ir rankenos. Italijoje ir Ispanijoje pradėtos naudoti 16 a., iš čia greitai paplito po Vakarų Europą. Kaip ginklą špagą naudojo bajorai, riteriai, raitininkai ir pėstininkai. Špagos naudotos ir dvikovose. Pėstininkų ginkluotėje išliko iki 18 a., kavalerijoje iki 19 amžiaus. Į Lietuvą špagos pateko per karus su totoriais. 20–21 a. špaga naudojama kaip sportinis ginklas, o kai kuriose šalyse kaip garbės ir paradinis ginklas.