Spãlio poltinis lžis (1956 10), Lénkijos Spãlis, 1953–57 Lenkijoje vykdytų politinių, socialinių ir ekonominių pertvarkymų kulminacijos laikotarpis.
Po J. Stalino mirties (1953) ir ypač po SSKP XX suvažiavimo (1956 02) komunistinis režimas Lenkijoje sušvelnėjo, 1954 buvo panaikinta Valstybės saugumo ministerija, suimti kai kurie jos pareigūnai, amnestuota apie 30 000 suimtųjų. Imta viešai kritikuoti iki tol vyravusias stalinistines socializmo kūrimo, politinės sistemos funkcionavimo koncepcijas, valdymo ir saugumo institucijų veiklos metodus. Šalies visuomenės, siekiančios ne tik ekonominės gerovės, bet ir politinių laisvių, nepasitenkinimas kai kur virto atviru pasipriešinimu – 1956 06 28 prasidėjusį Poznanės darbininkų sukilimą slopino kariuomenė ir milicija. Stiprėjant politinei įtampai, Lenkijos jungtinės darbininkų partijos plenume Centro komiteto I sekretoriumi 10 19 buvo išrinktas (pokario metais stalinistų kalintas) W. Gomułka. Įvykiai Lenkijoje sukėlė SSRS vadovybės nerimą, ji ėmėsi politinio ir karinio spaudimo: tą pačią dieną į Varšuvą atvyko N. Chruščiovas ir kiti SSKP vadovai, Lenkijos pasienyje surengti SSRS kariuomenės manevrai.
varšuviečių minia klausosi naujojo Lenkijos jungtinės darbininkų partijos vadovo W. Gomułkos kalbos (1956 10 20)
W. Gomułka, pokalbyje su SSRS vadovais leidęs suprasti, kad SSRS ginkluotai intervencijai bus pasipriešinta, bet garantavęs, kad Lenkija neatsisakys savo tarptautinių įsipareigojimų ir apskritai komunistinės ideologijos, iš esmės gavo SSRS vadovybės pritarimą vadinamajam lenkiškajam keliui į socializmą. 1956 10 21 buvo paskelbtas naujas Lenkijos jungtinės darbininkų partijos politinis kursas: numatyta demokratizuoti šalies politinį ir socialinį gyvenimą, normalizuoti santykius su Bažnyčia, keisti ekonominę politiką (atsisakyta žemės ūkio kolektyvizacijos), plėtoti vadinamąją darbininkų savivaldą ir kita (nemažai pažadų neįgyvendinta). Įvykiai Lenkijoje buvo vienas veiksnių, kurie paskatino kilti Vengrijos revoliuciją (1956 10 23–11 10).