regimosios šviesos spektras (spalvų spektras)
spalvà, daiktų savybė sukelti regos pojūtį, atitinkantį tų daiktų skleidžiamos, atspindimos arba praleidžiamos šviesos spektrinę sudėtį ir intensyvumą. Šviesos filtrai praleidžia tam tikro bangos ilgio šviesą, kito ilgio sugeria, pvz., žalioji augalija atspindi žalią šviesą, o kitas sugeria. Regimosios šviesos spektras (spalvų spektras) sudaro labai mažą viso elektromagnetinių bangų spektro dalį. Baltos šviesos pluoštas, sklisdamas pro siaurų plyšelių sistemą (difrakcinę gardelę) arba prizmę, suskaidomas į daugelio spalvų spindulius. Gaunamas spalvų spektras, kurį sudaro 7 sritys, atitinkančios tokio ilgio šviesos bangas: violetinė – 400–430 nm, mėlyna – 430–470 nm, žydra – 470–500 nm, žalia – 500–560 nm, geltona – 560–590 nm, oranžinė – 590–620 nm, raudona – 620–760 nm.
Spalvotų sričių ribos neryškios – vienos sritys pereina į kitas sudarydamos tarpines spalvas. Spalvos skirstomos į chromatines (spalvingąsias) ir achromatines (bespalves). Chromatinių spalvų daiktai įvairių bangos ilgių šviesą atspindi arba praleidžia skirtingai. Achromatinių spalvų daiktai visų bangos ilgių spindulius sugeria arba atspindi vienodai. Spalvos pojūtis leidžia žmogui skirti vienodo intensyvumo, skirtingo bangos ilgio spinduliuotes. Spalvos pagrindinės savybės yra tonas, sotis, šviesis. Tonas – požymis, pagal kurį tam tikra spalva priskiriama tam tikro bangos ilgio šviesai (pvz., raudonai), sotis – spalvos intensyvumas – rodo achromatinės spalvos priemaišą chromatinėje, šviesis – spalvų kiekybinio palyginimo rodiklis (pvz., spektro žalia, geltona spalva yra šviesesnės – labiau sužadina regą – už mėlyną). Spalvos jutimo ir šviesos bangos ilgio ryšys nėra vienareikšmis (pvz., geltona spalva regima ne tik 560–590 nm bangos ilgių ruože, bet ir sumaišius raudoną, 680–700 nm, ir žalią, 500–560 nm, spalvas). Galima išskirti 3 spektro pagrindines spalvas – mėlyną, žalią ir raudoną – ir iš jų gauti visas kitas spalvas. Kiekviena pagrindinė spalva turi papildomąją. Tam tikrų monochromatinių spinduliuočių spalvų, vadinamų papildomosiomis, kiekybinis mišinys yra neatskiriamas nuo baltos dienos šviesos, kurios spektras ištisinis.
3 pagrindinės spalvos – raudona [žymima (R – angl. R(ed)], žalia [G – angl. G(reen)] ir mėlyna [B – angl. B(lue)], kurias maišant sudaroma RGB spalvų sistema ir gaunamos visos kitos spalvos
Spalvos sodrumą lemia tam tikro atspalvio monochromatinės spinduliuotės dalis, kurią sumaišius su baltąja spinduliuote gaunama spinduliuotė, tapati nagrinėjamajai. Viena papildomoji spalva sudaryta iš 2 pagrindinių, pvz., geltona (raudona + žalia) yra papildomoji mėlynai, nes mėlyna + geltona yra balta.
Spalvų suvokimą (regėjimo organus, regėjimo mechanizmą) tiria fiziologinė optika.
įvairių spalvų pieštukai
1333