spalvótieji metãlai, visi pramoniniai metalai ir jų lydiniai, išskyrus geležį ir jos lydinius, vadinamus juodaisiais metalais. Pagal tankį būna lengvieji (aliuminis, magnis, titanas, berilis, litis) ir sunkieji (varis, nikelis, kobaltas, švinas, alavas, cinkas). Pagal kiekį Žemės plutoje skiriami retieji spalvotieji metalai (skandis, itris, lantanas ir visi lantanoidai), išsklaidytieji (galis, germanis, talis, indis), pagal kitas chemines, fizikines savybes – sunkiai lydomi (volframas, molibdenas, niobis), taurieji arba brangieji (auksas, sidabras, platina), radioaktyvieji (uranas, toris, plutonis). Pramoniniu būdu spalvotieji metalai pradėti gaminti 18 amžiuje.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |