spalvotoji metalurgija

spalvótoji metalùrgija, metalurgijos šaka, kurios įmonės kasa ir sodrina spalvotųjų metalų, išskyrus geležį, rūdas, lydo metalus ir jų lydinius, juos apdirba. Spalvotosios metalurgijos šalutinė produkcija yra mineralinės trąšos, statybinės medžiagos, įvairūs cheminiai junginiai. Spalvotosios metalurgijos pagrindinė žaliava yra sulfidinės arba oksidinės polimetalų rūdos, daugiau kaip 65 % jų išgaunama karjeriniu ir povandeniniu atvirosios naudingųjų iškasenų gavybos būdu. Spalvotosios metalurgijos svarbiausios šakos: aliuminio pramonė, vario pramonė, švino, cinko, nikelio lydymas. Spalvotoji metalurgija (ypač titano, magnio, aliuminio, vario, cinko gamyba) yra viena daugiausia energijos sunaudojančių pramonės šakų, todėl jos įmonės dažnai būna šalia elektrinių. Spalvotoji metalurgija yra labai koncentruota, vyrauja didelės tarptautinės bendrovės. Spalvotieji metalai plačiai naudojami įvairiose pramonės šakose (elektrotechnikoje, transporto priemonių gamyboje ir kitur), statyboje, buityje. Aukštai temperatūrai, korozijai atsparumu pasižymintys metalai (titanas, cirkonis, hafnis, vanadis, niobis, tantalas, chromas, molibdenas, volframas, renis) naudojami branduolinėje energetikoje, aviacijos ir kosmoso, chemijos pramonėje, radioaktyvieji (uranas, toris, plutonis) – branduolinėje energetikoje, taurieji (auksas, sidabras, platina, iridis, paladis) – juvelyriniams gaminiams, aviacijos ir kosmoso įrenginių, elektrotechninių ir elektroninių gaminių elementams gaminti. Iš deformuojamųjų spalvotųjų metalų lydinių gaminami profiliuočiai, lakštai, juostos, vamzdžiai, iš liejamųjų – įvairūs liejiniai.

Spalvotosios metalurgijos įmonių produkcija pasaulyje 2010 pateikta lentelėje (Jungtinių Tautų duomenys). 2008 pagal neapdirbto aliuminio gamybą pasaulyje pirmaujančios Kinija (13,18 mln. tonų; 2001 aplenkė Jungtines Amerikos Valstijas), Rusija (3,80 mln. tonų), Kanada (3,12 mln. tonų) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (2,66 mln. tonų) pateikė 58,7 % pasaulio aliuminio produkcijos. Aliuminio lydymo didžiausios bendrovės: Rio Tinto Alcan (Kanada), UC Rusal (Rusija), Alcoa (Jungtinės Amerikos Valstijos), Norsk Hydro (Norvegija), Dubal (Jungtiniai Arabų Emyratai). 2009 neapdirbto rafinuoto vario 48 % pasaulinės produkcijos pateikė Kinija (4,12 mln. tonų), Čilė (3,27 mln. tonų) ir Japonija (1,44 mln. tonų). Vario gamybos didžiausios bendrovės: Čilės Codelco (2010 išlydė 1,76 mln. tonų), Jungtinių Amerikos Valstijų Freeport‑McMoRan (1,44 mln. tonų), Australijos ir Didžiosios Britanijos BHP Billiton (1,14 mln. tonų) ir Rio Tinto Group (0,64 mln. tonų), Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos Xstrata (0,9 mln. tonų). Pagal neapdirbto cinko gamybą pasaulyje pirmaujanti Kinija 2008 išlydė 3,91 mln. tonų cinko (33,6 % pasaulinės gamybos). Cinko gamybos didžiausios bendrovės: Šveicarijos ir Belgijos Nyrstar NV (2011 – 1,12 mln. tonų), Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos Xstrata (1,01 mln. tonų), Pietų Korėjos Korea Zinc Co. (0,95 mln. tonų), Indijos Hindustan Zinc (0,91 mln. tonų). 2008 neapdirbto rafinuoto švino 52 % pasaulinės produkcijos pateikė Kinija (3,21 mln. tonų) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (1,28 mln. tonų). 2011 neapdirbto nikelio 45 % pasaulinės produkcijos pateikė Rusija (0,28 mln. tonų), Kanada (0,20 mln. tonų) ir Australija (0,18 mln. tonų). Nikelio gamybos didžiausios bendrovės: Rusijos Norilskij nikel (2011 išlydė 0,28 mln. tonų, arba 19 % pasaulinės gamybos), Brazilijos Vale (0,21 mln. tonų), Kinijos Jinchuan Group (0,13 mln. tonų). 2010 neapdirbto alavo daugiausia pateikė Kinija (0,12 mln. tonų). Alavo gamybos didžiausios bendrovės: Kinijos Yunnan Tin, Malaizijos Malaysia Smelting Corporation, Indonezijos PT Timah, Peru Minsur, Tailando Thaisarco. 2010 titano daugiausia išgavo Australija (21 % pasaulinės gamybos), Pietų Afrikos Respublika (17 %), magnio – Kinija (70 % pasaulinės gamybos), molibdeno – Kinija (39 %), Jungtinės Amerikos Valstijos (24,5 %), Čilė (15 %), stibio – Kinija (90 % pasaulinės gamybos), kobalto – Kongo Demokratinė Respublika (60 % pasaulinės gamybos), volframo – Kinija (86 % pasaulinės gamybos), vanadžio – Kinija (38 % pasaulinės gamybos), Pietų Afrikos Respublika (33 %) ir Rusija (26 %). Kinija taip pat gamina daugiausia pasaulyje retųjų metalų: bismuto (73 % pasaulinės gamybos), gyvsidabrio (71 %), germanio (68 %), indžio (56 %), kadmio (34 %), aukso (13 %). Sidabro daugiausia išgauna Meksika (19 % pasaulinės gamybos), Peru (apie 16 %), Kinija (15 %), Australija (8 %), seleno – Japonija (35,5 %), Vokietija (31 %), paladžio – Rusija (42 %), Pietų Afrikos Respublika (41 %), platinos – Pietų Afrikos Respublika (77 %), Rusija (13 %).

2687