spalv jutmas, žmogaus ir kai kurių gyvūnų gebėjimas suvokti skirtingo bangos ilgio šviesą. Spalva suvokiama esant fotoninei apšvietai. Esant mažai apšvietai objektai atrodo pilki, jie skiriasi tik šviesiu. Suvokiama spalva apibūdinama ryškiu arba skaisčiu, spalviniu tonu ir sodriu.
Žmogaus spalvų jutimas
Žmogaus tinklainėje yra 3 skirtingo spektrinio jautrio fotoreceptoriai. Atsispindėjusi nuo objektų arba sklindanti iš šviesos šaltinių šviesa patenka į akies tinklainę ir jaudina skirtingo spektrinio jautrio fotoreceptorius (kūgeliai ). Iš jų signalai keliauja į galvos smegenų centrus. Yra kelios informacijos apdorojimo stadijos, susijusios su spalvų suvokimu. Pirmoji stadija – suvokiama spalva priklauso nuo to, kokiu santykiu šviesa jaudina kūgelius, kitos – oponentinių procesų stadijos. Smegenų žievėje yra bent du centrai. Vieną jų pažeidus žmogus geba pasakyti, kad objektų spalvos yra skirtingos, tačiau jų spalvos nėra pastovios, spalvos kinta kintant apšvietėjo spalvai (žmogus suvokia atsispindėjusios nuo objekto šviesos spalvą). Suvokiama spalva mažai priklauso nuo apšvietėjo spalvos (pastovus, arba konstantinis, spalvų suvokimas). Žmogaus suvokiamame šviesos spektre skiriami keli pagrindiniai spalvų tonai (raudonas, oranžinis, geltonas, geltonai žalias, žydras, mėlynas ir violetinis), bet jis suvokia ir daugybę kitų tonų. Maišant įvairaus intensyvumo 3 skirtingas monochromatines šviesas galima sukelti bet kurios spalvos pojūtį, bet toks šviesų mišinys gali sukelti spalvos, kurios nėra monochromatiniame spektre (pvz., purpurinės), pojūtį. Kai kurie žmonės turi įgimtų spalvų jutimo sutrikimų (daltonizmas).
Gyvūnų spalvų jutimas
Beždžionių, varliagyvių, kai kurių žuvų, bičių, kamanių spalvų jutimas, kaip ir žmogaus, yra trichromatinis, paukščių, vėžlių, manoma, tetrachromatinis, daugumos vabzdžių – dichromatinis, be to, vabzdžiai junta ir ultravioletinius spindulius. Spalvų jutimas svarbus gyvūnų orientacijai, prisitaikymui prie aplinkos, veisimuisi.
779