spalv matãvimas, kolorimètrija, spalvos kiekybinis vertinimas, grindžiamas akies savybėmis; mokslas apie spalvas. Nagrinėja kolorimetrines sistemas, spalvų atgavą. Spalvą galima apibūdinti fiziologines spalvos suvokimu ir kolorimetriniu dydžiu. Fiziologinės spalvos suvokimas leidžia stebėtojui skirti spalvines veikmes, besiskiriančias spinduliuotės spektru ir intensyvumu, t. y. skirti objektus vieną nuo kito, jei jie skiriasi skleidžiamos šviesos spektru ir ryškiu. Spalvos pojūtis priklauso ne tik nuo spalvinės veikmės, bet ir nuo stebėjimo sąlygų, pvz., fono spalvio, skaisčio ir kitų. Kolorimetrinė spalvos charakteristika yra trimatis vektorinis dydis, apibūdinantis spinduliuotę, vizualiai nesiskiriančią nuo spinduliuočių mišinio kolorimetrinėmis stebėjimo sąlygomis. Spalva nusakoma 3 nepriklausomais parametrais – spalvos koordinatėmis – tai tam tikros trispalvės sistemos 3 pagrindinių spalvų kiekiai, padedantys gauti reikiamą spinduliuotės pojūtį. Tokių trijų spalvų rinkinių, sudarančių spalvos koordinačių sistemą, gali būti daug. Dažniausiai naudojama standartinė RGB sistema (pagrindinės spalvos – raudona, žalia, mėlyna). Šioje sistemoje bet kurios spinduliuotės spalva reiškiama vektorine spalvos lygtimi: S = R′R + G′G + B′B; čia R′, G′, B′ – spalvos koordinatės, R, G, B – vienetiniai pagrindinių spalvų vektoriai.
1333