„Spaudos fondas“, mokslo priemonių gaminimo, knygų leidybos, spausdinimo ir prekybos kooperatinė bendrovė, 1921–40 veikusi Kaune.
Spaudos fondo darbuotojų posėdis (1938)
Bendrovės įsteigimas ir valdyba
1921 10 20 bendrovę įkūrė Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga.
Bendrovės valdybą sudarė A. Busilas, J. Geniušas, V. Kvieska (pirmininkas), V. Ruzgas, A. Tamošaitis, B. Žygelis (nuo 1930 direktorius), J. Žiugžda ir kiti.
Bendrovės veikla
Iš pradžių buvo leidybinė ir knygų prekybos organizacija (turėjo knygynų 13 Lietuvos miestų), 1924 įsteigė nedideles mokslo priemonių dirbtuves, įsigijo litografinių ir iškiliosios spaudos mašinų, įrengė cinkografijos cechą ir knygrišyklą. 1934 nupirko A. Regelskio spaustuvę ir praplėtė savo dirbtuves. 1939 dirbo daugiau kaip 330 darbuotojų. 1940 turėjo keturias spaudos, dvi litografines, kelias popieriaus pjovimo, siuvimo ir kitas mašinas, kopijavimo ir kitų įrenginių, fotolaboratoriją. 1940 bendrovė nacionalizuota – perduota įkurtai Lietuvos SSR valstybinei leidyklai, įmonė tapo jos dirbtuvėmis.
Spaudos fondo darbuotojų posėdis (1938)
Leidiniai ir kiti gaminiai
Bendrovė išleido grožinės literatūros veikalų (K. Binkio, K. Borutos, V. Krėvės, Maironio, A. Strazdo, A. Vienuolio, J. Tumo-Vaižganto ir kitų rašytojų) mokslo populiarinimo ir techninės literatūros knygų, daugumą mokyklų vadovėlių – iš viso 857 leidinius daugiau kaip 3 mln. egzempliorių tiražu. Leido ir spausdino žurnalą Bibliografijos žinios (1928–30), Lietuviškąją enciklopediją (1931–40), almanachą Prošvaistė (1937–40), knygų serijas Lietuvių klasikai, Literatūros panteonas, Jaunimo skaitymai, Įžymiųjų žmonių biografijos, Pigioji technikos biblioteka.
Gamino sąsiuvinius, žemėlapius, paveikslų reprodukcijas, knygų viršelius, segtuvus, plakatus ir kita.