specialióji pedagògika, fizinių ir psichikos raidos sutrikimų turinčių asmenų mokymas ir ugdymas.
Specialiąją pedagogiką sudaro surdopedagogika (klausos trūkumų turinčių vaikų ugdymas), tiflopedagogika (regėjimo trūkumų turinčių vaikų ugdymas), logopedija (kalbos trūkumų turinčių vaikų ugdymas), oligofrenopedagogika (oligo… + gr. phrēn – protas + pedagogika; protiškai atsilikusių vaikų ugdymas). Specialioji pedagogika susijusi su neuropatologija, patofiziologija, patopsichologija, genetika, ortopedija, bendrąja psichologija ir pedagogika, kalbotyra. Specialioji pedagogika, kaip ir specialioji psichologija (tiflopsichologija, surdopsichologija, oligofrenopsichologija ir kita), yra kompleksinis mokslas.
Raida
Specialioji pedagogika ir specialioji psichologija 20 amžiaus 7–8 dešimtmetyje Vakarų šalyse (Lietuvoje – atkūrus nepriklausomybę) pakeitė defektologiją. Defektologijos pradmenų atsirado 17 amžiuje (J. A. Komenský), savarankišku mokslu tapo 18–19 amžiuje.
Specialioji pedagogika Lietuvoje
Lietuvoje specialiosios pedagogikos problemomis pradėta domėtis 18 amžiaus pabaigoje–19 amžiaus pradžioje. Vilniaus kurčnebylių mokykloje (įkurta 1805), Vilniaus universiteto Kurčnebylių institute (įkurtas 1823) dirbo pirmieji Lietuvos specialiosios pedagogikos specialistai A. Zigmuntas, K. Malakauskas. Specialiosios pedagogikos raida suintensyvėjo 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje. Medicinos ir pedagogikos leidiniuose problemas nagrinėjo P. Avižonis, J. Blažys, P. Daunys, J. Laužikas, V. Lazersonas, J. Vabalas‑Gudaitis. Aklųjų ir kurčiųjų gydymo, ugdymo, visuomeninio adaptavimo klausimams buvo skirti specialūs leidiniai Aklųjų dalia (1932, 1933, 1939), Mūsų kurtieji‑nebylieji (1940). 1958 Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 1992 Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2011 Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2018 07 01 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) pradėti rengti specialiosios pedagogikos specialistai. Nuo 1960 specialiosios pedagogikos specialistų rengimo ir tiriamojo darbo centru tapo Šiaulių pedagoginis institutas (nuo 1997 Šiaulių universitetas). 1961 Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos ir psichologijos katedra pertvarkyta į Psichologijos‑defektologijos katedrą, joje įsteigta Defektologijos sekcija. 1968 jos pagrindu įsteigta Defektologijos katedra, 1975 – Defektologijos fakultetas (nuo 1990 Specialiosios pedagogikos fakultetas, nuo 2010 Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas; 2012 jame dirbo 30 dėstytojų, studijavo 1500 studentų). 1996 prie šio universiteto įsteigtas Specialiojo ugdymo mokslinis centras (nuo 1996 leidžia žurnalą Specialusis ugdymas. Special Education), 2007 – Neįgaliųjų sporto ir sveikatingumo centras.
1996 Vilniuje įsteigtas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras koordinavo specialiosios pedagogikos, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo sistemą šalyje, vykdė jos stebėseną, leido specialius ugdymo leidinius ir teikė metodinę pagalbą savivaldybių pedagoginėms ir psichologinėms tarnyboms. 2019 04 30 Vyriausybės nutarimu sujungus Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą ir penkias kitas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžias įstaigas (Ugdymo plėtotės centrą, Švietimo aprūpinimo centrą, Nacionalinį egzaminų centrą, Švietimo informacinių technologijų centrą ir Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą) įkurta Nacionalinė švietimo agentūra (pradėjo veiklą 2019 09 01).