speciãliosios skõlinimosi téisės (anglų kalba Special Drawing Rights, SDR), dirbtinė rezervinė ir tarptautinių atsiskaitymų priemonė, kurios emitentas yra Tarptautinis valiutos fondas. Egzistuoja tik kaip buhalteriniai įrašai Tarptautinio valiutos fondo apskaitoje, nedalomi į mažesnius vienetus, banknotai ar monetos neleidžiami. Specialiųjų skolinimosi teisių svarbiausia funkcija – Tarptautinio valiutos fondo apskaitos vienetas, apskaitai specialiąsias skolinimosi teises taip pat naudoja Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Afrikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, kai kurios kitos tarptautinės organizacijos. Tarptautinio valiutos fondo šalims narėms specialiosios skolinimosi teisės paskirstomos proporcingai jų įmokoms į šį fondą, kai kurioms šalims (ypač turinčioms didelį mokėjimų balanso deficitą) Tarptautinio valiutos fondo sprendimu jų gali būti skirta daugiau. Atsiskaitymai specialiosiomis skolinimosi teisėmis galimi tik tarp Tarptautinio valiutos fondo šalių narių, kurios jas laiko kaip dalį savo oficialiųjų tarptautinių atsargų, esant reikalui gali už jas iš kitų šalių narių įsigyti užsienio valiutos (21 a. pradžioje – tik svarbiausių pasaulio rezervinių valiutų: Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, eurų, Japonijos jenų ar Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) ir ją panaudoti mokėjimų balanso deficitui dengti, skoloms grąžinti ar kitiems tikslams. Specialiosios skolinimosi teisės kartais naudojamos tarptautinėse sutartyse kaip baudų, kainų, civilinės atsakomybės dydžio vertės vienetas, su jomis susietos kai kurios nacionalinės valiutos (pavyzdžiui, Sirijos svaras).
1969 Tarptautinis valiutos fondas sukūrė specialiąsias skolinimosi teises kaip papildomą oficialiųjų atsargų sudarymo priemonę šalims narėms, nes pasaulyje didėjo pagrindinių rezervinių vertybių – aukso ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių – trūkumas. Iki 1973 specialiųjų skolinimosi teisių vertė buvo lygi vienam Jungtinių Amerikos Valstijų doleriui, 1973–1981 – susieta su 16 valiutų, 1981–1998 – su penkių (Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, Vokietijos markės, Prancūzijos franko, Japonijos jenos ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingų), nuo 1999 – su keturių (dolerio, euro, jenos ir svaro sterlingų) valiutų krepšeliu. Šių valiutų lyginamasis svoris specialiųjų skolinimosi teisių krepšelyje peržiūrimas kas 5 metai įvertinant jų naudojimą tarptautinėje prekyboje ir oficialiosioms tarptautinėms atsargoms sudaryti. Specialiųjų skolinimosi teisių kursas skelbiamas kasdien ir kinta kartu su šių valiutų kursais. Nuo 2011 specialiųjų skolinimosi teisių vertė lygi 0,66 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, 0,423 euro, 12,1 jenos ir 0,111 svaro sterlingų sumai (doleris sudaro 41,9 %, euras – 37,4 %, jena – 9,4 %, svaras sterlingų – 11,3 % specialiųjų skolinimosi teisių krepšelio vertės). Specialiųjų skolinimosi teisių palūkanų norma peržiūrima kas savaitę, ji remiasi specialiųjų skolinimosi teisių valiutų krepšelio šalių pinigų rinkų trumpalaikių paskolų palūkanų normų svertiniu vidurkiu. Iki 2011 03 Tarptautinis valiutos fondas paskirstė jo šalims narėms 238,3 mlrd. specialiųjų skolinimosi teisių; paskirstymas vyko 1970–1972 (9,3 mlrd.), 1979–1981 (12,1 mlrd.) ir (aktyviausiai) 2009–2011 dėl pasaulinės finansinės krizės.
2047