specializúotasis tesmas, ginčų, kylančių iš tam tikros srities teisinių santykių, bylas nagrinėjantis teismas. Specializuotieji teismai, arba specialios paskirties teismai, gali būti steigiami administracinių, finansų, socialinės apsaugos, komercinių santykių, darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti.
Europos Sąjungos teismų sistemą sudaro 3 grandys: Europos Teisingumo Teismas, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (1989–2009 Pirmosios instancijos teismas) ir specializuotieji teismai konkrečioms sritims (pvz., Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčams spręsti dėl įdarbinimo, karjeros ar socialinės apsaugos įsteigtas Europos Sąjungos Tarnautojų Teismas). Specializuotasis teismas pirmąja instancija nagrinėja bylas ir priima sprendimus, kurie apeliacine tvarka gali būti skundžiami Bendrajam Teismui.
Europos Sąjungoje dauguma valstybių narių (pvz., Austrija, Bulgarija, Čekija, Estija) turi specializuotuosius teismus, nagrinėjančius administracines bylas, tai yra valstybės institucijų ir privačių asmenų ar įmonių ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, pvz., ginčus dėl statybų leidimo, leidimo užsiimti verslu ar apmokestinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Privačių asmenų ir įmonių ginčams (civilinėms byloms) nagrinėti kai kurios Europos Sąjungos šalys (pvz., Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) turi specializuotuosius teismus, kurie specializuojasi darbo bylų srityje. Veikia ir kitokie specializuotieji teismai, pvz., Danijoje – jūrų ir komercinis teismas, žemės kadastro teismas, Rumunijoje – vaikų ir šeimos teismas, Švedijoje – migracijos teismas. Specializuotieji teismai labai paplitę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gali būti ir kiti specialios paskirties teismai, tai yra garbės teismai (pvz., teisėjų garbės teismas), komerciniai arbitražai (Londono tarptautinio arbitražo teismas), karo tribunolai (pvz., Rumunijos karo teismas), bažnytiniai tribunolai (pvz., Apaštališkosios Signatūros tribunolas).
Lietuvoje pagal Konstituciją (1992) ir Teismų įstatymą (1994, nauja redakcija 2002) vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos (apylinkių teismai, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas) ir specializuotieji teismai, prie kurių priskiriami administraciniai teismai. Pagal Administracinių teismų įsteigimo įstatymą (1999) veikia apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto bei kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuotieji teismai. Nors tokių kategorijų bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, bet Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso (abu 2002, įsigaliojo 2003) kodeksai nustato specialią, dažniausiai sudėtingesnę ir didesnės sudėties teismo reikalaujančią tokių bylų nagrinėjimo tvarką.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Veikia ir kiti specialios paskirties teismai: pagal Komercinio arbitražo įstatymą (1996, nauja redakcija 2012) įsteigtas Vilniaus komercinio arbitražo teismas (įkurtas vietoj Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai–Lietuva, veikusio 1997–2003), Jūrinio arbitražo teismas (2011), pagal Kanonų teisę – vyskupijų tribunolai.
specialios paskirties teismas
3156