spekuliãcija (lot. speculatio – sekimas, stebėjimas), prekių pirkimas ir perpardavimas siekiant greitai ir lengvai pasipelnyti iš jų kainų kitimo toje pačioje rinkoje per palyginti trumpą laikotarpį ar iš kainų skirtumų įvairiose rinkose tuo pačiu metu. Spekuliaciją vykdantys asmenys (spekuliantai) perka prekes ne savo poreikiams ar norėdami perdirbti ar kitaip apdoroti ir ne todėl, kad nuolat jomis prekiauja, bet siekdami gauti pelną iš vienkartinio jų perpardavimo. Dažniausiai spekuliuojama vertybiniais popieriais, valiuta, nekilnojamuoju turtu, maisto prekėmis, nafta ir kitomis žaliavomis, kolekciniais daiktais. Ypač aktyvi spekuliacija vyksta tose vertybinių popierių biržose, kurioms būdingi greitai kintantys vertybinių popierių kursai. Biržose spekuliantai gali veikti tikėdamiesi, kad vertybinių popierių kainos ateityje didės, ir juos pirkti, kad vėliau parduotų brangiau (vadinamieji buliai), arba tikėdamiesi, kad jų kainos mažės, ir juos parduoti, kad vėliau nusipirktų pigiau (vadinamosios meškos). Spekuliacija yra rizikingesnė veikla nei įprasta prekyba ar investicijos, ją vykdantys asmenys gali gauti didesnį pelną, kai jų lūkesčiai dėl būsimo kainų kitimo vėliau pasitvirtina, ir patirti didesnį nuostolį, kai jų lūkesčiai yra nepagrįsti. Spekuliacijos ekonominė funkcija – perkelti prekes iš jų pertekliaus sąlygų (su mažomis kainomis) į deficito sąlygas (su didelėmis kainomis). Pavyzdžiui, jei visas grūdų derlius pateks į rinką rudenį, vos nuėmus derlių, jų kainos bus mažos dėl grūdų pertekliaus, o pavasarį, sumažėjus jų atsargoms, kainos labai padidės. Šiuo atveju spekuliantai gauna pelną supirkdami grūdų atsargas rudenį, saugodami jas sandėliuose ir parduodami po kelių mėnesių, kai kainos padidėja. Dėl šių veiksmų kainos šiek tiek padidėja rudenį, bet pavasarį jų kainos didėja ne taip smarkiai. Spekuliacijos tendencijos turi didelę įtaką rinkos paklausos, pasiūlos ir kainų pokyčiams, pavyzdžiui, intensyvus kokių nors prekių supirkimas gali sukelti nepagrįstą jų kainų padidėjimą (vadinamąjį kainų burbulą), po kurio dažniausiai vyksta masinis jų pardavimas ir kainų kritimas. Organizuota spekuliacija, reguliuojama prekių ir vertybinių popierių biržų, didina finansų rinkos kapitalą ir likvidumą, padeda mažinti kainų svyravimus, bet pernelyg intensyvi ir nevaldoma spekuliacija (ažiotažas) ar spekuliacija per ekonomines, politines krizes didina rinkos nestabilumą ir trukdo įprastai prekybos veiklai. SSRS spekuliacija buvo laikoma ekonominiu nusikaltimu, rinkos ekonomikos šalyse ji neišvengiama, bet spekuliacija juodojoje rinkoje deficitinėmis prekėmis (pavyzdžiui, maistu per karą, embargą, stichines nelaimes, bilietais į sporto varžybas ar kitus renginius) užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
2708
spekuliantai; buliai; meškos; kainų burbulas