speleològija (gr. spēlaion – urvas + logos – žodis, sąvoka, mokslas), urvótyra, gamtinės geografijos šaka, tirianti bet kokios kilmės urvus ir kitas požemines ertmes, tiesiogiai prieinamas žmogui iš vidaus. Skiriama mokslinė speleologija (tiria požeminių ertmių kilmę, morfologiją, mikroklimatą, vandenis, augalus, gyvūnus, kultūros liekanas, urvų meną, jų atsiradimą bei naudojimo istoriją) ir techninė speleologija (kuria skverbimosi į urvus įrangą, techniką, taktiką bei gyvybės išsaugojimo juose sistemas, nagrinėja požeminę topografiją). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje atsirado sportinė speleologija (dvi kryptys: giluminiai skverbimaisi ir požeminis nardymas). Sąveikoje su kitais mokslais susiformavo speleologijos šakos: geospeleologija, biospeleologija, antropospeleologija, regioninė speleologija, taikomoji speleologija, techninė speleologija ir istorinė speleologija.
požeminė speleologų stovykla (Ežerų urvas, Ukraina; įrengiama, kai nusileisti ir pakilti užima daug laiko)
Pirmosios urvų tyrinėtojų draugijos buvo įkurtos Šveicarijoje (1860), Austrijoje (1879), Vokietijoje (1883), Italijoje (1883), Slovėnijoje (1889), Didžiojoje Britanijoje (1892). Nuo 1953 reguliariai vyksta speleologų tarptautiniai suvažiavimai. Jų veiklą koordinuoja Tarptautinė speleologų sąjunga (prancūzų kalba Union Internationale de Spéléologie, UIS; įkurta 1965). Bukarešte ir Kluže-Napokoje (Rumunija) veikia Emilio Racoviţă speleologijos institutas (1920), Bolonijoje (Italija) – Italijos speleologijos institutas (1929), Planinoje (Slovėnija) – Slovėnijos Karsto tyrinėjimo institutas (1947), Kentukyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) – Speleologijos institutas (1962).
Istorija
1546 G. Agricola paskelbė pirmąjį žinomą dirbtinės požeminės ertmės prie Neapolio planą, 1682 Captainas Collinsas – natūralaus Pen Parko urvo (Didžioji Britanija) planą.
Pirmieji urvų tyrinėtojai buvo Siu Siake (Kinija), J. W. Valvasoras (Slovėnija), Franzas Antonas von Steinbergas (Slovėnija), Josephas Antonas Nagelis (Austrija). A. Schmidlis (Austrija) tyrė centrinės Europos urvus. Jo knyga Adelsbergo, Luego, Planinos ir Laaso grotos ir urvai (Die Grotten und Höhlen von Adelsberg, Lueg, Planina und Laas 1854) laikoma urvų mokslo pradžia. É. A. Martelio (Prancūzija) vadovaujama ekspedicija į Bramabiau urvyną (1888) laikoma šiuolaikinės speleologijos pradžia; knygoje Prarajos. Požeminiai vandenys, urvai, versmės, speleologija (Les Abîmes. Les Eaux souterraines, les cavernes, les sources, la spéléologie 1894) jis apibūdino šiuolaikinės speleologijos objektą, tikslus ir tyrimo metodus. Speleologijos terminą 1890 pirmasis pavartojo Émile Rivière’as (Prancūzija), mokslinėje terminologijoje 1893 įdiegė É. A. Martelis.
vienas žymiausių 20 a. speleologų Michelis Siffreʼas
Žymiausi speleologai: N. Casteret, M. Siffre’as (Prancūzija), E. Racoviţă (Rumunija).
Lietuvoje (speleologija Lietuvoje) speleologijos pradininku laikomas geologas ir geografas J. Čerskis.
Veikalai
Speleologijos veikalų išleido: A. A. Schmidlis Adelsbergo, Luego, Planinos ir Laaso grotos ir urvai / Die Grotten und Höhlen von Adelsberg, Lueg, Planina und Laas (1854, Austrija), É. A. Martelis Prarajos. Požeminiai vandenys, urvai, versmės, speleologija / Les Abîmes. Les eaux souterraine, les cavernes, les sources, la spéléologie (1894, Prancūzija), Leanderis Tellis Gražus požeminis pasaulis. Knyga apie urvus / La bela subtera mondo. Libro pri Grotoj (1959, Ispanija), Georgijus Maksimovičius Karstotyros pagrindai / Osnovy karstovedenija (2 tomai, 1963, 1969, Rusija), George’as Williamas Moore’as ir Gerardas Nicholas Sullivanas Speleologija: Urvai ir urvų aplinka / Speleology: Caves and the Cave Environment (1964 21997, Jungtinės Amerikos Valstijos), Hubertas Trimmelis Speleologijos terminų žodynas / Speläologisches fachwörterbuch (1965, Austrija), Williamas Halliday’us Žemės gelmės: Jungtinių Valstijų urvai ir speleologai / Depths of the Eart: Caves and Cavers of the United States (1976, Jungtinės Amerikos Valstijos), Paulas Courbonas Didžiausių pasaulio urvų atlasas / Atlas des grands gouffres du monde (1979, Prancūzija), Aleksejus Žalovas ir Stefanas Conevas Dienos ir naktys po žeme / Dni i nošči pod zemjata (1980, Bulgarija), Paulas Courbonas ir kiti Didžiausių pasaulio urvų atlasas /Atlas of the Great Caves of the World (1989, Jungtinės Amerikos Valstijos), Chrisas Howesas Fotografuoti tamsą. Požeminės ir žybsnio fotografijos istorija / To Photograph Darkness Daekness. The History of Underground and Flash Photography (1989, Didžioji Britanija), Alanas Warildas Vertikalė / Vertical (1990 21994, Jungtinės Amerikos Valstijos), Yuanas Daoxianas Kinijos karstas / Karst of China (1991, Kinija), Martynas Farras Tamsos vilionės. Nardymo urvuose istorija ir raida / The Darkness Beckons. The History and Development of Cave Diving (1991, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos), Michaelas Ray‘us Tayloras Lečugilja. Požeminis brangakmenis / Lechuguilla. Jewel of the underground (1991, Šveicarija), Trevoras Shaw Urvų mokslo istorija. Klintinių urvų tyrinėjimai ir tyrimai iki 1900 / History of Cave Science. The Exploration and Study of limestone caves, to 1900 (1992, Australija), Christianas Juberthie ir Vasile‘is Decu Biospeleologijos enciklopedija / Encyclopaedia Biospeologica (3 tomai, 1994, 1998, 2001, Prancūzija ir Rumunija), Claude‘as Chabert‘as ir Paulas Courbonas Pasaulio neklintinių urvų atlasas / Atlas des cavités non calcaires du monde (1997, Prancūzija), Carolė Hill ir Paolo Forti Pasaulio urvų mineralai / Cave Minerals of the World (1997, Jungtinės Amerikos Valstijos), Nevada Barr Aklas nusileidimas / Blind descent (1998, Jungtinės Amerikos Valstijos).
Nuo 21 a. pradžios urvų tematikos knygų sąrašą papildė Georges‘as Marbachas ir Bernardas Tourte‘as Skverbimosi į urvus technika: išsamus saugaus ir efektyvaus urvinimosi vadovas / Alpine Caving Techniques: A Complete Guide to Safe and Efficient Caving (2001, Šveicarija), Michaelas Ray’us Tayloras Urvai: paslėptų sričių tyrinėjimai / Caves: Exploring Hidden Realms (2001, Jungtinės Amerikos Valstijos), Konstantinas Serafimovas Mano požiūris į šiuolaikinę SRT būklę / Sovremennoe sostojanie SRT – mojo videnie (2006, Izraelis), Tonis Walthamas Didieji pasaulio urvai /Great Caves of the World (2008, Jungtinės Amerikos Valstijos), Jamesas Taboras Aklas nusileidimas. Siekis atrasti giliausią vietą Žemėje / Blind descent. The Quest to Discover the Deepest Place on Earth (2010, Jungtinės Amerikos Valstijos), Semiras Osmanagichas Visos pasaulio piramidės ir Bosnijos piramidžių slėnis / Sve piramide svijeta i Bosanska dolina piramida (2016, Bosnija ir Hercegovina).
Periodiniai leidiniai
Spelunca (svarbiausias; Lionas, leidžiamas nuo 1895), Die Höhle (Viena, nuo 1950), Travaux de l`Institut de Spéologie "Émile Racovitza" (Klužas, nuo 1962), International Journal of Speleology (Bolonija, nuo 1964), UIS-Bulletin (Postoina, 1970–2004, nuo 2005 – publikuojamas tik internete), Peščery (Permė, nuo 1979), Karstologia (Lionas, nuo 1983), EuroSpeleo Newsletter (Liuksemburgas, leistas 2000–01, nuo 2015).
1576