speleològija Lietuvojè
Pirmasis lietuvis, nusileidęs į urvą (1583, Egiptas), buvo M. K. Radvila Našlaitėlis. T. von Grotthussas aprašė vienintelį tuomet Lietuvoje žinomą Šventosios olos urvą (1816).
Lietuvoje speleologijos pradininku laikomas geologas ir geografas J. Čerskis, dvejus metus tyręs Rytų Sajano urvus. Irkutske jis aptiko paleolito epochos meno dirbinių (1871; pirmasis toks radinys Sibire). Keliautojas A. Poška tyrinėjo Bulgarijos (1937) ir Kirgizijos urvus (1955–58). Šiuolaikinės speleologijos pradininkas Lietuvoje E. Laiconas ištyrė Karvės olą (1973), kurioje 1978 aptiko dar nežinomą šikšnosparnių rūšį. 1977 įkurta Kauno speleologų sekcija Omega (įkūrėjas E. Laiconas; nuo 1984 Kauno speleologų klubas). 1982 Kaune įkurta Kauno politechnikos instituto speleologų sekcija (Vytautas Gudaitis; nuo 1991 klubas Gelmės), Vilniuje – sekcija Venta (Sigutė Daniūnienė), Panevėžyje – sekcija Donaldai (Kęstutis Tamošaitis; dabartinis klubas Kristalas). Jų veiklą koordinavo respublikinė komisija (1985–90, pirmininkas E. Laiconas) ir Lietuvos speleologų sporto asociacija (1990–96; 1993 ji priimta į Tarptautinę speleologijos sąjungą, prancūzų kalba Union Internationale de Spéléologie, UIS).
Lietuvos speleologai (Vytautas Petkus, Angelė Laiconienė, Violeta Narbutaitė, 1976) prie Ežerų urvyno angos (Ukraina)
Pirmoji lietuvių speleologų ekspedicija buvo surengta 1973 Kryme (vadovas E. Laiconas), pirmoji paieškų ekspedicija – 1979 Vakarų Kaukaze (Vyrmantas Radzevičius).
Ilgiausias lietuvių atrastas ir ištirtas urvas – Vakarų Kaukaze, urvą atrado ir ištyrė Pirmasis Kauno speleologų sąskrydis (Ričardas Jakubonis; 1980); giliausias lietuvių atrastas ir ištirtas urvas – Ventos urvas Kryme (Raimondas Daniūnas; 1983). Lietuviai dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose Kijevskajos prarajoje Pamyro Alajuje (1981), Sniego prarajoje (1983), Napros prarajoje ir Sniego urvyne Vakarų Kaukaze (1984–85).
Nuo 2011 veikia Lietuvos speleologų asociacija.
21 a. pradžioje lietuvių speleologų ekspedicijos daugiausia tiria Ukrainos, Turkijos, Ispanijos ir Sakartvelo urvus.
speleologas Romas Valaitis Chodža Mumino druskos kupolo urve (Tadžikija, 1986)
1576