speleoterãpija (gr. spēlaion – urvas + terapija), gydymas karstinių urvų, grotų, druskos kasyklų oru. Patalpos gydymui įrengiamos po žeme, 200–400 m gylyje, kietų uolienų (ypač dažnai – druskos) kloduose. Jose būna ventiliacija, vandentiekis, kanalizacija, liftai. Organizmą veikia savitas, labai pastovus urvų mikroklimatas, ore nėra mikrobų ir alergenų. Kvėpuojant tokiu oru nyksta uždegimo židiniai, mažėja organizmo jautrumas įvairiems alergenams, gerėja medžiagų apykaita, kraujotaka, išorinis kvėpavimas (padidėja gyvybinis plaučių tūris, bronchų pralaidumas). Svarbus gydomasis veiksnys – tyla ir ramybė. Speleoteapijos procedūromis gydoma bronchinė astma, lėtinis bronchitas, hipertoninė liga.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |