speleoturizmas

speleoturzmas (gr. spēlaion – urvas + turizmas), urv turzmas, keliavimas pėsčiomis arba (ir) valtimis kalnų ir uolų urvų galerijomis, landomis, šuliniais, vandens telkiniais. Požeminių maršrutų sudėtingumą lemia didelė urvų reljefo įvairovė (šaltiniai, užvartos, siauri plyšiai, požemio upės, kriokliai, ežerai, sifonai), didelė santykinė drėgmė, žema temperatūra, tamsa. Dažniausiai fiksuojami nusileidimo į gylį ir buvimo urvuose trukmės rekordai. Urvai, kuriuos įveikti reikia įgūdžių ir techninių priemonių (ne tik šalmo ir šviesos šaltinio), kartais skirstomi į sunkumo kategorijas. SSRS speleoturizmo žygiai buvo skirstomi į 5 kategorijas pagal maršruto trukmę, urvų sudėtingumą ir skaičių. 1895 Paryžiuje įkurta Speleologijos draugija (Société de Spéléologie), 1965 – Tarptautinė speleologų sąjunga (Union Internationale de Spéléologie, UIS; 2021 vienijo 53 šalis), 1990 – Europos speleologijos federacija (Fédération Spéléologique Européenne, FSE).

speleoturizmas

Lietuvoje

Lietuvoje 1971 speleoturizmas kaip sporto šaka susidomėjo Kauno turistai. 1973 jie atliko speleoturistinius žygius Krymo, Podolės urvuose, pradėjo tyrinėti Karvės olą. Nuo 1973 fiksuojami vyrų (nuo – 22 m 1973 iki – 2158 m 2009) ir moterų (nuo – 22 m 1973 iki – 2140 m 2010) nusileidimo į gylį urvuose rekordai. Nuo 1981 organizuojamos speleoturistinės kelionės pagal kategorijas, vyksta sąskrydžiai ir varžybos. 1984 Sniežnaja urve (Vakarų Kaukazas, Sakartvelas) N. Voronojus išbuvo 33 paras (ilgiausiai iš Lietuvos speleoturistų). 1987 Raimondas Daniūnas vienas nusileido (iki 130 m gylio) Nazarovo šachtoje Vakarų Kaukaze (Rusija). 1999 J. Kairys pirmą kartą pasaulyje sportiniu lėktuvu perskrido per Rojaus vartų urvą Kinijoje (apie 30 m pločio ir apie 120 m aukščio). 2009 V. Balkūnas giliausiai iš lietuvių paniro Mčištos urve (44 m gylio ir 250 m ilgio sifonas). 2010 Saulė Vaš (Pankienė) Kruberio-Voronjos prarajoje (–2140 m; Vakarų Kaukazas, Sakartvelas) pagerino Lietuvos ir pasaulio moterų nusileidimo į gylį rekordus. Lietuvos speleoturistai keliavo po 28 šalių urvus, daugiausia Vakarų Kaukazo, Krymo, Pirėnų ir Tauro kalnuose.

speleologija

1576

speleoturizmas

speleoturizmas