spermatogenèzė (gr. sperma, kilm. spermatos – sėkla + genesis – kilmė, atsiradimas), gyvūnų ir daugelio augalų vyriškųjų lytinių ląstelių (spermatozoidų arba spermių) susidarymas ir vystymasis. Turi 4 periodus: dauginimosi, augimo, brendimo ir formavimosi. Spermatogenezė prasideda berniukų lytinio brendimo metu (11–14 m.) ir nuolat vyksta subrendusio vyro sėklidžių vingiuotuose kanalėliuose, kuriuose yra specifinis epitelis, vadinamas germinaliniu. Kiekvienoje sėklidėje yra apie 500 vingiuotų kanalų. Pirminės ląstelės, spermatogonijos, randasi ant bazinės membranos. Jos dalijasi mitoziniu būdu. Organizmui lytiškai subrendus dalis spermatogonijų rezorbuoja maisto medžiagas ir tampa I eilės spermatocitais. Pirminis spermatocitas dalijasi mitoziškai ir susidaro 2 haploidinės ląstelės – II eilės spermatocitai. Jie dalijasi mejozės būdu ir sudaro 4 haploidines spermatides. Toliau spermatidės bręsta ir tampa spermatozoidais. Iš vienos spermatogonijos išsivysto 4 subrendę spermatozoidai: du turi X lytines chromosomas, kiti du – Y lytines chromosomas. Spermatogenezę trikdo įgimtos priežastys (genetinės, endokrininės), fiziniai veiksniai (jonizuojančioji spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai), įvairios ligos, apsinuodijimai.
2115