Speusipas

Speuspas (Speusippos) apie 408 pr. Kr.Atėnai apie 339 pr. Kr.Atėnai, senovės graikų filosofas.

Veikla

Platono sūnėnas ir mokinys, po jo mirties 347–339 prieš Kristų vadovavo Platono akademijai.

Veikalai

Išliko tik Speusipo traktatų ir dialogų (Apie pitagoriečių skaičius, Apie malonumą, Apie filosofiją, Apie sielą, Apie panašumą ir kiti) pavadinimai ir nedideli fragmentai.

Filosofijos bruožai

Pažiūros žinomos ir iš kitų autorių liudijimų. Speusipas kritikavo hedonizmą, plėtojo Platono teisingumo, piliečio idėjas, tyrinėjo įstatymų leidybos principus. Etiniu gėriu laikė blogio nebuvimą ir sielos ramybę. Kitaip nei Platonas, pripažino jutimais paremtą pažinimą.

Skaičiaus samprata

Jungė Platono ir pitagoriečių mokymus – Platono idėjos sąvoką pakeitė skaičiaus sąvoka. Skaičių suprato kaip idealų, savarankišką, nesusijusį su empirine tikrove, esinį. Visų skaičių pradas (archē) – Vienis, jo netapatino nei su platoniškuoju Gėriu, nei su Dievu.

Filosofijos samprata

Nagrinėjo filosofo, filosofijos reikšmę. Filosofiją skirstė į dialektiką, etiką ir fiziką, pabrėždamas, kad šios šakos tarpusavyje susijusios. Teigė, kad visiškas bet kokio dalyko apibrėžimas yra neįmanomas, kol nėra žinomos visos savybės, skiriančios jį nuo kitų dalykų.

Įtaka

Turėjo įtakos neopitagorizmo atstovams.