spietmas, bičių šeimų dauginimas atskyrimu ir jų įkurdinimas. Gali būti natūralus (bičių spiečius nuo pagrindinės šeimos atsiskiria pats) ir dirbtinis (naują bičių šeimą, vadinamą nukleusu, sukuria bitininkas). Natūralus spietimas būna tik tada, kai bičių šeimos lizde ir aplinkoje atsiranda tam tikros sąlygos: bičių genetinis polinkis, šeimoje pagaminama per daug bičių pienelio, perteklius anglies dioksido, ankštas lizdas, bičių avilio perkaitimas, bičių motinos feromonų stoka, oro sąlygos, medunešio būklė. Labiausiai matomi rengimosi spiesti požymiai yra auginimas tranų, po to ir jaunų motinų. Bičių šeimoje vyksta ir kiti sudėtingi pasirengimo spietimui procesai. Kai užakiuojami pirmieji motininiai lopšeliai, iš bičių šeimos su sena motina atsiskiria pirmas spiečius, po to išsiritus pirmai jaunai motinai gali atsiskirti antras spiečius ir taip toliau. Spiečiaus pagrindą sudaro prigėrusios medaus jaunos bitės darbininkės (1,5–2,0 kg). Lietuvoje dažniausiai spiečiai pasirodo birželio vidurį ir visą liepos mėnesį. Spiečius susimeta dažniausia arti bityno. Praėjus 1–2 val. (kartais net 2 paroms) spiečius pakyla ir skrenda į bičių žvalgių surastą ir nurodomą vietą. Bitės žvalgės atsiranda bičių šeimoje rengiantis jai spiesti ir iš anksto suranda spiečiui buveinę. Spietimas ūkiniu požiūriu bitininkui nenaudingas, nes mažina medaus produkciją.
Dirbtiniai spiečiai paremti tuo, kad nuo pagrindinės bičių šeimos bitininkas atskiria dalį bičių darbininkių, perų ir lizdo, kuriame bitės darbininkės išsiaugina naują motiną ir sukuria pradžią naujai bičių šeimai. Siekiant paspartinti naujos bičių šeimos formavimąsi į atskirtą dalį įdedama iš anksto išauginta bičių motina. Dirbtinių spiečių (nukleusų) sudarymui naudojama daug metodų. Bičių šeimų dauginimas dirbtiniais spiečiais bitininkui naudingesnis už natūraliais spiečiais: naujų bičių šeimų sudarymą galima geriau planuoti laike ir pagal sudaromų bičių šeimų dydį, nesumažėja bityno medaus produkcija, palengvėja veislinis darbas ir kita.
1331