spkeris (angl. speaker – kalbėtojas), anglosaksų ar jų valstybės santvarką perėmusių valstybių (pvz., Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos, Kanados, Naujosios Zelandijos) parlamentų arba jų žemųjų rūmų pirmininkas. Vadovauja posėdžiams, palaiko parlamento santykius su vykdomosios valdžios institucija. Spikeris renkamas pirmajame parlamento arba žemųjų rūmų posėdyje pasiūlius valdančiajai partijai.
Spikerio pareigos pirmą kartą įsteigtos 1377 Anglijoje.
Lietuvių kalboje vietoj žodžio spikeris vartojama pirmininkas.