daržinis špinatas
špinãtai (isp. espinaca < arab. isfinăg < pers. ispanāğ), lapinės daržovės. Priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimos špinato (Spinacia) genčiai. Vyriškųjų augalų žiedai susitelkę į šluoteles, moteriškųjų po vieną arba po kelis lapų pažastyse. Maistui geriau tinka moteriškieji, nes turi daugiau lapų. Lapai valgomi žali, konservuoti, iš jų spaudžiamos sultys. Špinatų lapuose gausu vitaminų (550 mg/kg vitamino C, 6 mg/kg vitamino PP), 45 mg/kg karoteno, mineralinių medžiagų, daug jodo, virškinamųjų baltymų (2,9 %). Špinatai gerai dera puveninguose ir derlinguose, blogai – rūgščiuose dirvožemiuose. Daigai atsparūs šalčiui, pakenčia –6 °C temperatūrą. Sėjama anksti pavasarį 4–5 eilių juostomis, 40–50 cm tarpais ir 20 cm tarpueiliais. Sėklos į dirvą įterpiamos 2–3 cm gyliu, jų norma 30–45 kg/ha. Lapai vartojami po 30–40 d. nuo sudygimo. Lapų derlingumas 15–20 t/ha.
71