spindulių terapija

spinduli terãpija, radioterãpija, gydymo būdas didelės energijos jonizuojančiąja spinduliuote. Spinduliai veikia audinius ir perduoda jiems energiją, jonizuoja ląstelės branduolį ir keičia jos struktūrą. Taikoma onkologinėms ligoms gydyti ir ligos atsinaujinimo galimybei mažinti po atlikto operacinio gydymo (vadinamoji gydomoji, arba radikalioji spindulių terapija), t. p. navikinio proceso sukeltiems simptomams (pvz., skausmui, kraujavimui) lengvinti ir gyvenimo kokybei gerinti neišgydant navikinės ligos (vadinamoji paliatyvioji spindulių terapija). Gydomoji spindulių terapija skiriama prieš arba po chirurginio ar chemoterapinio gydymo, taikomas suderintas chemospindulinis gydymas, kai derinami 2 gydymo metodai. Gydymo spindulių terapija kursas – dažniausiai 2–7 savaitės. Taikomi šiuolaikiniai spindulių terapijos metodai: 3 dimensijų pritaikomoji spindulių terapija, kai navikas apšvitinamas tiksliai pamatuota spindulių doze apsaugant gretimus organus ir audinius, spinduliuotės intensyvumas keičiamas fotonų pluoštus padalijant į mažesnius srautus, spindulių pluoštas pritaikomas prie ligonio judančių organų. Prostatos, galvos ir kaklo navikai gali būti gydomi brachiterapija, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, vadinamosios sėklos, implantuojami į patį naviko audinį arba jis iškart apšvitinamas didele spindulių doze ir šaltinis jame nepaliekamas. Spindulių terapiją gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, pvz., pykinimą, vėmimą, nuovargį ar plaukų slinkimą, vietines reakcijas švitinimo srityje.