špinèliai (it. spinello < lot. spina – dyglys, spyglys), sudėtingųjų oksidų poklasio mineralų grupė. Špinelių bendroji formulė AB2O4; čia A – Mg, Mn2+, Fe2+, Zn, Ni, Co, B – Al, Mn3+, Fe3+,Ti4+,V3+, Cr3+. Pagal vyraujantį B katijoną skiriamos šios špinelių atmainos: aliumošpineliai (labiausiai paplitęs špinelis), ferošpineliai (magnetitas, magnioferitas), chromšpinelidai (chromitas), mangano, titano ir vanadžio špineliai (hausmanitas, ulvitas, kulsonitas). Špineliams būdingas izomorfizmas. Jų mineralų kristalai dažniausiai kubinės singonijos, oktaedrų ir rombinių dodekaedrų formos. Spalva labai įvairi. Kietumas 5–8. Tankis 3600–5200 kg/m3. Kilmė endogeninė, susidaro esant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgiui. Randami skarnose, pegmatituose, magminėse ir metamorfinėse uolienose. Dauguma atsparūs dūlėjimui, kaupiasi sąnašynuose. Špineliai – svarbios geležies, mangano, titano, chromo rūdos, taurusis špinelis – juvelyrinis akmuo.
Lietuvoje magnetitas yra Varėnos geležies rūdos telkinio pagrindinis mineralas.
2961