spiričiuèlis (angl. spiritual – dvasinis), Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) juodaodžių liaudies muzikos pagrindinis žanras; religinio turinio giesmė.
Susiklostė 19 a. pradžioje JAV pietuose (iš afrikietiškojo, anglų ir keltų folkloro). Įtakos turėjo ir į JAV atsikėlusių europiečių giesmės (vadinamosios white spirituals). Dažniausiai biblinės tematikos, liūdnõs, ilgesingos nuotaikos (dažnai tekstai apie kančią ir vienatvę). Melodijos pagrįstos pentatonika, ritmika sinkopinė.
Senieji spiričiueliai vienbalsiai, atliekami unisonu arba antifoniškai, palydimi plojimu ir nesudėtingais šokio judesiais. Atlikimui būdinga gausūs improvizaciniai elementai, glissando, netemperuoti garsai. Dažnai atliekami a cappella. Vėliau išpopuliarėjo choro spiričiueliai (su kolektyvinės improvizacijos elementais), spiričiuelio aranžuotės su fortepijono, bandžos, kitų instrumentų ar instrumentinio ansamblio pritarimu. Pirmą kartą spiričiuelis užrašytas po 1865. Žinomiausios spiričiuelių melodijos: Deep river, Swing low, sweet chariot, Go down, Moses, Nobody knows the trouble I see, Down by the riverside.
Profesionaliojoje muzikinėje kūryboje spiričiuelio intonacijas pirmasis pavartojo A. L. Dvořákas simfonijoje Iš Naujojo pasaulio, styginių kvartete F‑dur, jų yra G. Gershwino, M. Tippetto kūriniuose. Spiričiuelis turėjo įtakos džiazui atsirasti. Žymiausi atlikėjai: choras Fisk Jubilee Singers, ansamblis Golden Gate Quartet, dainininkai H. T. Burleigh, M. Jackson, M. Anderson, R. Hayesas, P. Robesonas, L. Price, B. Hendrix. JAV kompozitoriai sukūrė spiričiuelių išdailų chorui a cappella.
660