spiritualizmas

spiritualzmas (lot. spiritualis – dvasinis), filosofijos kryptis, teigianti, kad tikrovės pradas yra nemateriali, dvasinė, juslėmis nesuvokiama būtis. Fizinis pasaulis yra laikomas arba žemesniu, priklausomu nuo dvasinio pasaulio, jo išraiška, arba tik sąmonės iliuzija. Spiritualizmas kartais tapatinamas su idealizmu. Spiritualizmo priešybė – materializmas, tarpinę padėtį užima dualizmas, pripažįstantis ir materijos, ir dvasios substancialumą. Dažniausiai spiritualizmas teigia begalinio asmeninio Dievo, nemirtingos sielos, nematerialaus proto ir valios egzistavimą. Kai kurie spiritualistai teigia visuotinę Dvasią ar Protą. Dvasiai suteikiami iracionalūs bruožai. Spiritualizmu siaurąja prasme dar vadinamos 19–20 amžiaus prancūzų ir italų filosofinės mokyklos, jų atstovai – Ch. B. Renouvier, H. Bergsonas, L. Lavelle’is, J. Lachelier (1832–1918), R. Le Senne’as (1882–1954), É. Boutroux (1845–1921), F. Ravaissonas-Mollienas, B. Croce, G. Gentile, V. Gioberti, M. F. Sciacca, A. Rosmini-Serbati ir kiti.