Spoleto (Spolètas), miestas Italijos vidurinėje dalyje, Umbrijoje, į pietryčius nuo Perugios, į šiaurės rytus nuo Terni.
36 200 gyventojų (2024).
Spoleto įsikūręs Umbrijos‑Marchės Apeninų pietvakarinėse prieškalnėse. Per Spoleto eina Romos–Anconos geležinkelis ir plentas (šaka į Perugią).
Maisto, cemento, tekstilės (medvilnės), metalo apdirbimo pramonė. Dailieji amatai. Spoleto apylinkėse – žemdirbystės regionas (daugiausia auginami alyvmedžiai). Netoli Spoleto kasamos rusvosios anglys.
Turizmas. Archeologijos, miesto muziejai, pinakoteka. Kasmetinis menų (dramos, operos, baleto, muzikos) festivalis (nuo 1958; vyksta birželio pabaigoje–liepos pradžioje).
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra Spoleto (rekonstruota 12 a., 17 a., varpinė, apie 1100, renesansinis portikas, pradėtas 1491)
Išliko antikos laikotarpio statinių (miesto sienos, manoma, 6 a. pr. Kr., šventyklos, triumfo arkos, teatro, visi 1 a., amfiteatro, manoma, 2 a.) liekanų. Tvirtovė (14 a., dabar muziejus), romaninė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (rekonstruota 12 a., 17 a., varpinė, apie 1100, renesansinis portikas, pradėtas 1491, dailininkų Pinturicchio, F. F. Lippi freskos). Bažnyčios: Šv. Jurgio Didžioji (1079–1146), Šv. Eufemijos (12 a. pr.), barokinė Šv. Pilypo Nerio (1640–71, architektas L. Scelli), už miesto sienos – Šv. Petro (5 a., rekonstruota 13 a.), Išganytojo (8–9 a.). Rotušė (12–18 a.), tiltas su akveduku Ponte delle Torri (14 a., 90 m aukščio, 236 m ilgio).
Istorija
Ikiistoriniais laikais buvo umbrų genties centras, 5 a. pr. Kr. apjuostas gynybine siena. Pirmą kartą paminėtas 241 pr. Kr., tada buvo strategiškai svarbi romėnų kolonija prie Flaminijaus kelio. Nuo 4 a. vyskupijos centras. Spoleto turėjo gynybinę reikšmę per karus su vandalais ir gotais, jo sienas išardė ostgotų vadas Totila.
Italiją nukariavus langobardams 570 Spoleto tapo savarankiškos, Langobardų karalystei tik nominaliai paklūstančios Spoleto kunigaikštystės centru. 8 a. kunigaikštystę prisijungė frankai ir Spoleto tapo priklausomu nuo popiežiaus ir Šv. Romos imperatoriaus. 1155 miestą sugriovė imperatoriaus Frydricho I Barbarosos kariuomenė.
1213 (1354 pakartotinai nukariavus – galutinai) Spoleto ir visa Spoleto kunigaikštystė atiteko Popiežaus sričiai, miestą valdė popiežiaus skiriamas kardinolas.
Po atkaklaus pasipriešinimo 1860 Spoleto buvo prijungtas prie susivienijusios Italijos karalystės. Vėliau Spoleto prarado Umbrijos regiono centro statusą, svarbesniais miestais tapo Perugia ir Terni.