sporogenèzė (spora + genezė), sporų susidarymas organizme. Prokariotai (bacilos ir klostridijos) esant nepalankioms sąlygoms suformuoja endosporas. Endosporogenezės metu bakterijų ląstelės dehidratuojasi ir apgaubiamos storu dangalu sudarytu iš kelių sluoksnių. Endosporos nėra dauginimosi sporos. Tai tik prokariotų būdas net kelis metus ištverti maisto stygių, karštį arba kitas nepalankias sąlygas. Eukariotų sporogenezė dažniausiai būna trejopa: ovosporogenezė, mitosporogenezė ir mejosporogenezė. Ovosporogenezė vyksta po apvaisinimo. Zigota apsitraukia storu apvalkalu, virsta spora: ovospora (daugelio žaliadumblių, kai kurių grybų), zigospora (Zygomycetidae poklasio grybų), auksospora (titnagdumblių). Mitosporogenezė dažniausiai vyksta ląstelių mitozinio dalijimosi metu. Taip susidaro daugelio dumblių ir žemesniųjų grybų sporos (zoosporos, karposporos). Mejosporogenezė vyksta ląstelių mejozinio dalijimosi metu arba tuoj po jo (dažniausiai sporangėse). Taip susidaro daugelio augalų sporos. Mejosporogenezės metu chromosomų skaičius ląstelių branduoliuose pasidaro haploidinis (viengubas). Dumblių ir grybų, turinčių haploidinę vystymosi fazę, ovosporos (zigotos) diploidinis branduolys mejoziškai pasidalija į 4 dalis – susidaro 4 sporos; kartais 3 jų sunyksta, lieka tik 1, kartais jos dar dalijasi mitoziškai, iš jų susidaro 8 arba 32 sporos (pvz., aukšliagrybių aukšliasporės). Aukštesniųjų augalų mejosporogenezė vyksta daugialąstėse sporangėse. Audinio archesporio diploidinės ląstelės dalijasi mitoziškai, susidaro sporocitai. Pastarieji dalijasi mejoziškai, iš kiekvieno jų susidaro po 4 sporas (sporų tetrados). Vieniems augalams būdinga izosporija, kitiems – heterosporija.
Gyvūnų sporogenezė reta. Sporas sudaro tik kokcidijos ir miksozojiniai.
2271