spòrtas (angl. sport), fizinių pratimų, varžybų, pratybų ir treniruotės organizavimo ir vykdymo sistema; fizinio lavinimo priemonė ir metodas. Plačiąja prasme – visos fizinio aktyvumo formos, gerinančios žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną. Nuoseklus nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžymosi, lenktyniavimo būdu (greičiau, toliau, aukščiau, gražiau, geriau, kilniau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Sportas apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi. Skiriamas didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme. Didysis sportas padeda tirti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti sudėtingiausių žmogaus organizmo mechanizmų veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos, ir iš gautų duomenų nustatomi dėsningumai, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus. Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės).
Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka. Sporto šakos pagal treniruotės ir varžybinės veiklos pobūdį skirstomos į atletines (varžybose vyrauja labai aktyvi sportinė veikla; pvz., futbolas, krepšinis, lengvoji ir sunkioji atletika, plaukimas), technikos (naudojamos specialios važiavimo, skridimo, plaukimo priemonės, pvz., automobilis, dviratis, rogutės, sklandytuvas, burlaivis), šaudymo (šaudymas, šaudymas iš lanko), modeliavimo (automodeliavimas, aviamodeliavimas), abstrakčiojo mąstymo (šachmatai, šaškės) ir kitas.
Sporto pradžia – laikotarpis, kai savisauga, buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750–2600 m. prieš Kristų. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 m. prieš Kristų. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 m. pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 m. pr. Kr. (šaudymo iš lanko varžybos aprašytos Homero Iliadoje). Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, oficialios varžybų taisyklės susidarė 19 a. antroje ir 20 a. pirmoje pusėje; pagal jas pradėtos rengti sporto varžybos, įkurta spoto nacionalinių ir tarptautinių organizacijų – sporto klubų, draugijų, federacijų. 19 a. viduryje kai kuriose šalyse pradėjo plėtotis profesionalų sportas – reginių industrinė sistema, verslas. Profesionalų sporto firmų (klubų) pagrindinis uždavinys yra pelningai parduoti sporto reginį (plėtojamos tos sporto šakos, kurios gali duoti pelno). Skiriamas sportinių rezultatų ir parodomasis (pvz., ledo baleto) profesionalų sportas. Mėgėjų ir olimpinis sportas atstovauja pirmiausia visuomenės interesams, profesionalų sportas – asmens. Plačiau apie sportą rašoma straipsniuose apie sporto šakas, organizacijas, apie sporto raidą Lietuvoje Lietuvos sportas.