spòrtas, fizinių pratimų, varžybų, pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema; kūno kultūros priemonė ir metodas. Plačiąja prasme – visos fizinio aktyvumo formos, gerinančios žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną. Nuoseklus nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžantis, lenktyniaujant (greičiau, toliau, aukščiau, gražiau, geriau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Sportas apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi.
Skiriama didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme. Didysis sportas padeda nustatyti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti sudėtingiausių žmogaus organizmo mechanizmų veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos; iš gautų duomenų nustatomi dėsningumai, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus. Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės). Didžiojo sporto dalis yra profesionalų sportas, kurio tikslas siekti pačių geriausių rezultatų intensyviai rengiant sportininkus, kurie už dalyvavimą varžybose ir pasiektus rezultatus gauna atitinkamą materialų atlygį.
Lietuvos olimpiečių delegacija XXIX vasaros olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Pekino olimpiniame stadione (2008, vėliavą neša Šarūnas Jasikevičius)
Jaunių sportas yra vaikų ir paauglių sportinio rengimo dalis, sudaranti sąlygas geram fiziniam parengtumui, skiepijanti kūno fizinio lavinimo įgūdžius, sudaranti prielaidas ateityje siekti pačių geriausių sportinių rezultatų.
Mėgėjų sportas – sportinė veikla. kuria siekiama harmoningo fizinio ir dvasinio ugdymo, sportinių rezultatų organizuotai ir savarankiškai treniruojantis, rungtyniaujant, bet neturint iš to materialinės naudos.
Sportas visiems – kūno kultūros priemonių, fizinių pratimų naudojimas įvairių socialinių grupių žmonių (vaikų, moksleivių, studentų, tarnautojų, pagyvenusių žmonių) sveikatos stiprinimo ir palaikymo, ligų profilaktikos tikslais.
Pagal specifinius bruožus skiriama neįgaliųjų sportas, kurio tikslas stiprinti žmonių su negalia sveikatą, siekti jų sportinių rezultatų rengiantis varžytis ir varžantis; ekstremalusis sportas – sporto varžybos ypač sudėtingomis ir rizikingomis gamtos sąlygomis (pvz., banglenčių, burlenčių varžybos) arba specialiai sudarytomis sąlygomis (pvz., Dakaro ralis).
Sporto šakos
Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka.
Sporto šakos pagal treniruotę ir varžybinės veiklos pobūdį skirstomos į atletines (varžybose vyrauja labai aktyvi sportinė veikla; pvz., futbolas, krepšinis, lengvoji ir sunkioji atletika, plaukimas), technikos (naudojamos specialios važiavimo, skridimo, plaukimo priemonės, pvz., automobilis, dviratis, rogutės, sklandytuvas, burlaivis), šaudymo (šaudymas, šaudymas iš lanko), modeliavimo (automodeliavimas, aviamodeliavimas), abstrakčiojo mąstymo (šachmatai, šaškės) ir kitas.
Istorija
Sporto pradžia laikytina laikotarpis, kai savisauga ir buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750–2600 prieš Kristų. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 prieš Kristų. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 pr. Kr. (šaudymo iš lanko varžybos aprašytos Homero Iliadoje).
19–20 a. daugelyje šalių sportas paplito kaip kūno kultūros priemonė ir metodas. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, oficialios varžybų taisyklės susidarė 19 a. antroje ir 20 a. pirmoje pusėje; pagal jas pradėtos rengti sporto varžybos, įkurta sporto nacionalinių ir tarptautinių organizacijų – sporto klubų, draugijų, federacijų. 19 a. viduryje kai kuriose šalyse pradėjo plėtotis profesionalų sportas – reginių industrinė sistema ir verslas. Profesionalų sporto firmų (klubų) pagrindinis uždavinys yra pelningai parduoti sporto reginį (plėtojamos tos sporto šakos, kurios gali duoti pelno). Skiriama sportinių rezultatų ir parodomasis (pvz., ledo baleto) profesionalų sportas. Mėgėjų ir olimpinis sportas atstovauja pirmiausia visuomenės interesams, profesionalų sportas – asmens.
Dalaso maratono bėgikai
21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai. Pagrindinės tendencijos sporte – elektroninio sporto augimas (kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni), dirbtinio intelekto ir duomenų analizės taikymas, tvarumas sporte, lyčių lygybės stiprinimas, didėjanti sveikos gyvensenos skatinimo svarba. Vyrauja nuotykių sportas, pvz., plaukimas plaustais, parasparniai. Vis daugiau atsiranda problemų: dopingo vartojimo, korupcijos ir skandalų, perdegimo ir psichologinių problemų, nelygybės ir diskriminacijos.
Mironas. Disko metikas (bronza, 5 a. pr. Kr. antra pusė, gliptoteka Miunchene; kopija)