sportiniai žaidimai

spòrtiniai žaidmai, sporto šakų grupė. Jų pagrindas – įvairūs techniniai ir taktiniai sporto kovos būdai su sporto įrankiu (dažniausiai kamuoliu), kuriais siekiama tam tikro tikslo (pvz., įmušti kamuolį į vartus, įmesti į krepšį). Žaidžiama pagal oficialias taisykles. Žaidžiant daugumą sportinių žaidimų, žaidėjas arba jų grupė, rungtyniaudama su varžovu, atlieka natūralių judesių arba fizinių pratimų kompleksus, kuria tokias žaidimo situacijas, kurios leistų pasiekti pergalę. Daugelis sportinių žaidimų yra aukštesnioji judriųjų žaidimų raidos pakopa. Pagal žaidėjų veiklos pobūdį skiriama komandiniai (krepšinis, futbolas, ledo ritulys, rankinis, regbis, tinklinis), individualieji (šachmatai, šaškės) ir mišrieji (badmintonas, tenisas), pagal besirungiančių šalių tarpusavio santykių vyraujantį pobūdį – tiesioginių dvikovų (futbolas, krepšinis, ledo ritulys, rankinis, regbis, žolės riedulys), netiesioginių dvikovų (beisbolas, golfas, kriketas) ir be varžovų sąlyčio (tenisas, tinklinis, badmintonas) sportiniai žaidimai. Dar yra neįgaliųjų (supaprastinti, pakeisti sportiniai žaidimai, pvz., krepšinis, tinklinis, stalo tenisas, arba specialiai sukurti, pvz., aklųjų riedulys, ir pritaikyti neįgaliesiems; žaidžiama judant vežimėliais, stovint, sėdint), stalo (biliardas, bridžas, šachmatai), taikinių (golfas, kroketas) ir specialieji (atitinkantys kurios nors sporto šakos ypatumus – judesių, veiksmų ir jų derinių biomechaniką ir koordinacinę struktūrą, krūvio ir poilsio režimą) sportiniai žaidimai.