sportiniai žemėlapiai

spòrtiniai žemlapiai, orientãvimosi žemlapiai, specialūs orientavimosi sporte naudojami žemėlapiai. Panašūs į topografinius žemėlapius, tik yra detalesni ir labiau pritaikyti orientavimuisi. Šiuose žemėlapiuose įvertinama vietovės pereinamumas (miškų tankumas, pelkėtumas) ir linijinių objektų (tvorų, upių, griovių) įveikiamumas. Ypatingas dėmesys skiriamas reljefui. Sportiniai žemėlapiai sudaromi pagal Tarptautinę orientavimosi žemėlapių specifikaciją (angl. International Specification for Orienteering Maps, ISOM) 1:15 000 arba 1:10 000 masteliu ir pagal Tarptautinę sprinto orientavimosi žemėlapių specifikaciją (angl. International Specification for Sprint Orienteering Maps, ISSOM) 1:5000 masteliu. Žemėlapiuose vaizduojamos vertikalios linijos būna orientuotos į magnetinę šiaurę (kryptį, kurią parodo kompaso adata).

sportinis žemėlapis (2023)

Žemėlapių ženklinimas standartizuotas Tarptautinės orientavimosi federacijos (angl. International Orienteering Federation, IOF) ir sukurtas taip, kad būtų suprantamas skirtingų šalių varžybų dalyviams.

sportinio žemėlapio sutartiniai ženklai

Sportiniuose žemėlapiuose kontrolinių punktų paieškai palengvinti naudojamos ryškios spalvos, akcentuojama detalės – ir smulkiems, ir stambiems objektams, pvz., vaizduojant pavojingą pelkę, nemastelinę duobę (palengvina orientavimąsi vietovėje). Pagrindiniai orientavimosi objektai (keliai, takai) žymimi skirtingai, atsižvelgiant į jų plotį ir pereinamumą; pagal takų kokybę (asfaltuotos dangos, natūralūs išminti takai) pasirenkamas tinkamesnis kelias į kontrolinius punktus. Miško tankumas (nuo jo priklauso trasos įveikimo greitis) būna atvaizduojamas skirtingomis spalvomis: pvz., pieva žymima geltona spalva, lengvai perbėgamas miškas – balta, o labai tankus miškas – žalia. Žemės paviršiaus nelygumai (reljefas; vienas svarbiausių orientuotis padedančių objektų) sportiniuose žemėlapiuose žymimas rudomis izohipsomis, tarp kurių dažniausiai būna 2,5 arba 5 m peraukštėjimas; stipriai išreikšto reljefo vietovėse susiorientuoti lengviausia.

Istorija

Orientavimosi sportas ir jam skirti žemėlapiai atsirado 19 a. pabaigoje Šiaurės Europos šalyse. Iš pradžių jie buvo sudaromi atliekant nedidelius topografinių žemėlapių pataisymus, vėliau pradėta kurti specialius sportinius žemėlapius. Pirmasis kelių spalvų orientavimosi žemėlapis buvo sukurtas Švedijoje 1955. Jų žymiai padaugėjo, ypač Norvegijoje, 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje. Žemėlapių kokybė labai skyrėsi, nes kiekvienas sudarytojas taikydavo savo metodus ir naudojo savo simbolius. 1961 Norvegijoje ir Švedijoje buvo suformuoti pirmieji sportinių žemėlapių sudarymo komitetai, kurie standartizavo orientavimosi sporto žemėlapius. 1965 Tarptautinės orientavimosi federacijos kongrese buvo sudarytas pirmasis Tarptautinės orientavimosi federacijos žemėlapių sudarymo komitetas (jo pirmininkas norvegas Janas Martinas Larsenas laikomas sportinių žemėlapių pradininku) ir pradėtos kurti pirmosios tarptautinės orientavimosi sporto žemėlapių specifikacijos.

Lietuvoje

Sportinių žemėlapių sudarymo pradžia Lietuvoje laikoma 1965. Tuo laikotarpiu šiuos žemėlapius sudaryti buvo sudėtinga, nes visa kartografinė medžiaga buvo įslaptinta. Reikėdavo iš sovietų kariškių gauti leidimus, patvirtinančius, kad žemėlapiuose vaizduojamuose plotuose nėra jokių karinių objektų.

Pirmieji sportiniai žemėlapiai būdavo perbraižomi iš karinių žemėlapių nurodant tik svarbiausius objektus – miškų kontūrus, kelių linijas, upes ir kita. Reljefo braižymas ir bet kokie užrašai (ežerų, upių, gyvenviečių pavadinimai) buvo draudžiami, kad nebūtų galima identifikuoti teritorijos. Kadangi perbraižyti žemėlapiai būdavo labai didelio formato, apie 1970 juos pradėta fotografuoti ir pateikti nuotraukų pavidalu: sugretinus kelis gautus negatyvus būdavo sukuriamas mažesnio formato nuotrauka-žemėlapis. Mažesnius žemėlapius buvo patogiau naudoti ir jų buvo galima daugiau pagaminti. Pirmieji spalvoti sportiniai žemėlapiai Lietuvoje pasirodė 1973. Jie buvo braižomi tušu arba rapidografu ant specialaus braižymo ir piešimo popieriaus – vatmano. Ant atskirų lapų buvo braižomi 5 skirtingų spalvų sluoksniai (miškų, kelių, upių, pievų, reljefo). Spaustuvėse šiuos sluoksnius sutapatindavo ir spalvotai atspausdindavo spaudos klišėmis.

sportinis žemėlapis (1973, Kazokiškių apylinkės)

Nuo 21 a. pradžios sportinių žemėlapių turinys sudaromas skaitmeniniu būdu ir įrašomas į duomenų laikmeną. Tokių žemėlapių grafinė išraiška pateikiama kompiuterio, mobiliojo telefono, išmaniojo laikrodžio ekrane arba atspausdinama popieriuje.

3280