sprendimas

sprendmas, mintinių operacijų, mažinančių pradinį probleminės situacijos neaiškumą, atlikimas. Sprendimu baigiamas veiklos motyvų pasirinkimas – suteikiamas pranašumas vienam jų, išsikeliami veiksmų tikslai, jų siekimo būdai. Spendimą lemia asmenybės poreikiai, interesai, idealai, įsitikinimai, vertybinės orientacijos, nuostatos. Skiriamos sprendimo proceso 3 pakopos: ieškojimo (deduktyviai ar induktyviai protaujama, taikoma mėginimų ir klaidų būdas, loginis ir probleminis mąstymas), sprendimo priėmimo ir sprendimo realizavimo. Sprendimas konkretizuojamas pagal tyrimo lygmenį (sisteminis, funkcinis, asmeninis, veiklos sprendimas), tyrimo sritį (pažintinis, kūrybinis, operatyvinis, valdymo sprendimas), psichologinius sprendimo mechanizmus (valios, intelektinis, emocinis, tikimybinis ir kitoks). Visuose informacijos pertvarkymo lygmenyse svarbiausias yra sprendimo priėmimo procesas – pasirinkimo sąlygomis vykstantis valingas nuoseklių veiksmų formavimas, pagrįstas turimos informacijos pertvarkymu ir kreipiantis į tikslą. Jį sudaro informacinis sprendimo parengimas (informacijos analizė ir vaizdų kūrimas) ir pati sprendimo priėmimo procedūra (etaloninių ir susikurtų vaizdų lyginimas, koregavimas, etaloninės hipotezės arba veiksmų programos pasirinkimas ar kūrimas). Sprendimo priėmimas apima tikslą, rezultatą, jo siekimo būdus, vertinimo kriterijus ir pasirinkimo taisykles, o jo struktūra ir mechanizmai įvairiuose psichikos lygmenyse yra skirtingi. Pereinant nuo percepcinio pažintinio lygmens į kalbos ir mąstymo lygmenį hipotezių peržiūrėjimą ir rinkimosi mechanizmą keičia konceptualių modelių kūrimo mechanizmas.