sprendmas, tesmo sprendmas, motyvuotas teismo aktas, kuriuo baigiama nagrinėti ir galutinai išsprendžiama byla. Sprendimą priima įvairūs teismai (bendrosios kompetencijos, specializuotieji teismai, konstitucinis teismas, tarptautinis). Sprendimas gali būti teismo nutartis, nutarimas, nuosprendis (baudžiamajame procese).
Sprendimas priimamas ir skelbiamas valstybės vardu. Kiekvienas sprendimas turi būti teisėtas, pagrįstas, teisingas ir motyvuotas. Draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, t. y. tokius, kurių įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos įvykimo ar neįvykimo.
Sprendimą dažniausiai sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Sprendime teismas gali pasisakyti tik dėl įtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
Sprendimas priimamas pasitarimo kambaryje, kuriame gali būti tik tą bylą nagrinėjantys teisėjai. Sprendimas priimamas balsų dauguma ir visų teisėjų pasirašomas. Teisėjas, likęs mažuma, turi teisę išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Sprendimas priimamas surašant jo įžanginę bei rezoliucinę dalis ir paskelbiamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir motyvuojamoji dalys surašomos per nustatytą laikotarpį. Sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Pirmosios instancijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus apeliacijos ar kasacijos terminui, sprendimą apskundus – kai apeliacinis ar kasacinis teismas palieka jį galioti nepakeistą. Sprendimas gali būti nacionalinės ar tarptautinės teisės šaltinis.
Sprendimas didelę reikšmę turi bendrosios teisės sistemos valstybių teisėje, kur laikomas precedentu.
Lietuvoje sprendimą reglamentuoja Administracinių nusižengimų (2015, įsigaliojo 2017), Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso (abu 2002, įsigaliojo 2003) kodeksai, Konstitucinio Teismo (1993), Administracinių bylų teisenos (1999, nauja redakcija 2001) įstatymai.
Konstitucinio Teismo sprendimo poveikis teisinei sistemai yra ypatingas dėl šio teismo vykdomos konstitucinės teisminės kontrolės.
Civilinio proceso kodekse numatyta galimybė priimti sprendimą už akių, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką bei vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusioji šalis prašo sprendimo už akių priėmimo, t. p. dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
3156