sprigė

sprgė (Impatiens), spriginių (Balsaminaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma daugiau kaip 900 rūšių. Sprigė paplitusi Afrikoje, Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Vienametė arba daugiametė žolė, retai epifitas arba puskrūmis. Stiebas status arba gulsčias, beveik visada sultingas, ties bambliais įsišaknija. Lapai paprasti, pražanginiai, priešiniai arba menturiniai, lygiakraščiai arba dantyti. Ant lapkočių, lapalakščių pakraščiuose dažnai yra nektarinių liaukų. Žiedai dvilyčiai, netaisyklingieji, persisukę 180° kampu, pavieniai arba susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Taurėlapiai 3 arba 5, spalvingi, vainiklapių pavidalo. Apatinis taurėlapis didelis, maišelio pavidalo, su pentinu. Vainiklapiai 5, spalvoti. Vaisius – atsidarančioji dėžutė. Subrendus sėkloms dėžutė sprogsta, jos sąvaros staiga spirališkai susisuka ir išsvaido sėklas. Kai kurių rūšių sprigės yra dekoratyvūs augalai, auginami gėlynuose, kambariuose.

bitinė sprigė

Valerio sprigė

Dažniausiai auginama balzamininė sprigė (Impatiens balsamina), bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), Valerio sprigė (Impatiens walleriana), rečiau – siauralapė sprigė (Impatiens hawkeri), šiurkščioji sprigė (Impatiens scabrida). Valerio sprigė išvesta daug veislių. Blyškioji sprigė (Impatiens pallida), dvižiedė sprigė (Impatiens capensis), balzamininė – vaistiniai augalai. Bitinė sprigė auginama kaip nektaringas augalas. Lietuvoje viena rūšis savaiminė, 2 svetimžemės, kelių rūšių sprigės auginamos gėlynuose. Paprastoji sprigė (Impatiens noli-tangere) dažna, auga drėgnuose ir šlapiuose miškuose. Bitinė sprigė ir smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora) – svetimžemiai invaziniai augalai, plintantys vandens telkinių pakrantėse, miškuose, dykvietėse.

balzamininės sprigės darželyje

849