sprogdklis, šaudmens (sprogmens) veikimą sukeliantis įtaisas. Rankinėse granatose ir sausumos minose tą pačią funkciją atlieka paprastesnės sandaros įtaisas – degtuvas. Pagal paskirtį sprogdikliai būna: artilerijos sviedinių, minų, raketų kovinių galvučių, sprogstamųjų užtaisų, aviacinių bombų, sausumos ir jūrų minų, giluminių bombų, torpedų ir kiti. Pagal veikimo principą sprogdikliai būna kontaktiniai, nuotoliniai, bekontakčiai, radijo, vykdomieji, mišrieji, pagal įtaisymo vietą šaudmenyje – priekiniai, galiniai, šoniniai, universalieji.
Sprogdiklis, susidedantis iš kelių įvairiose šaudmens vietose išdėstytų elementų, vadinamas sprogdinimo įrenginiu. Dėl saugumo sprogdikliuose įrengiami saugikliai (mechaniniai ir parakiniai), neleidžiantys sprogdikliui suveikti anksčiau laiko. Kai kurių aviacinių bombų, reaktyvinių sviedinių ir torpedų sprogdikliai sužadinami skrendant. Būna akimirkiniai (suveikia per 0,001 s), inerciniai (nuo 0,005 s iki kelių dešimtųjų sekundės dalių) ir delsieji (iki kelių valandų ar net parų). Uždelsiama laikrodiniais mechanizmais, cheminiais reagentais, pirotechninėmis priemonėmis. Sausumos minų, aviacinių bombų ir kai kurių sviedinių delsimo trukmė reguliuojama. Dar būna neištaisomų sprogdiklių, kurie sprogsta bandant šaudmenį (miną) paimti, pajudinti iš vietos ar sprogdiklį išsukti (išimti) iš lizdo. Kiti sprogdikliai turi susisprogdinimo įtaisų, kurie susprogdina pagrindinį užtaisą kartu su šaudmeniu pasibaigus jo kovinės tarnybos laikui.
elektrocheminio sprogdiklio schema: 1 – elektrinė baterija, 2 – vonia su elektrolitu, 3 – daužiklis, 4 – kapsulinis degtuvas
Kontaktinis sprogdiklis suveikia nuo šaunamojo objekto mechaninio poveikio (smūgio, prisilietimo, spaudimo, tempimo). Skiriamas smūginis, pjezoelektrinis, kondensatorinis, slegiamasis ir mišrusis. Smūginis sprogdiklis suveikia šaudmeniui atsitrenkus į kliūtį. Jis turi akimirkinį ar inercinį daužiklio skiltuvą su smeigikliu, kapsulinį degtuvą, kapsulinį detonatorių ir saugiklį. Šaudmeniui susidūrus su kliūtimi skiltuvo smeigiklis paveikia kapsulinį degtuvą, sužadinantį kapsulinį ir tarpinį detonatorius, kurie sukelia pagrindinio užtaiso sprogimą. Kontaktinis slegiamasis sprogdiklis vietoj skiltuvo su smeigikliu turi cilindrą su stūmokliu. Sviediniui susidūrus su kliūtimi stūmoklis akimirksniu suslegia cilindre esantį orą, kuris įkaista ir padega kapsulinį degtuvą. Kontaktiniai sprogdikliai naudojami artilerijos sviediniuose ir minose, aviacinėse bombose, sausumos minose, torpedų ir raketų kovinėse dalyse. Nuotolinis sprogdiklis suveikia po tam tikro laiko šaudmeniui dar būnant ore. Skiriamas su parakiniu, mechaniniu (laikrodiniu) delsikliu, elektrinis ir mišrusis sprogdiklis. Naudojamas skeveldriniuose kasetiniuose, skeveldriniuose ardomuosiuose, dūminiuose artilerijos sviediniuose, kai kuriose aviacinėse bombose, raketų kovinėse dalyse. Šaudant į orą ir antžeminius taikinius šaudmenimis su nuotoliniais sprogdikliais gerokai padidėja skeveldrų veiksmingumas. Priešlėktuvinių pabūklų sviedinių, prieštankinių valdomųjų raketų, granatsvaidžių šaudmenų, priešlėktuvinių raketų nuotoliniai sprogdikliai dažnai turi susinaikinimo įtaisų, kurie susprogdina šaudmenis, kai jie nepataiko į taikinį. Bekontaktis sprogdiklis suveikia nuo taikinio skleidžiamo triukšmo, elektromagnetinio lauko, slėgio, šviesos pokyčio. Skiriamas aktyvusis (taikinio paieškos elementas įmontuojamas į šaudmenį), iš dalies aktyvus (paieškos elementas yra atskiras) ir pasyvusis (turi jutiklių, reaguojančių į taikinio skleidžiamus dirgiklius). Naudojamas zenitinės ir antžeminės artilerijos sviediniuose, jūrų ir sausumos minose, torpedose, raketose žemė-oras, oras-oras. Radijo sprogdikliai suveikia nuo taikinio spinduliuojamų arba atspindėtų radijo bangų poveikio. Naudojamas artilerijos sviediniuose, bombose, raketose. Vykdomasis sprogdiklis būna elektrinis, radioelektroninis. Sprogmenį susprogdina gavęs išorinį koduotą signalą iš bazės. Mišrusis sprogdiklis sukelia sprogimą dėl įvairių poveikių.
Sprogdiklius pradėta naudoti jau 16 a. pasirodžius skeveldriniams sviediniams, kuriuose parako užtaisą padegdavo per medinį ar metalinį vamzdelį, prikimštą parako. Šaudant įvairiais nuotoliais parako degimo trukmė buvo keičiama trumpinant arba ilginant vamzdelį. Šie vamzdeliai nesusprogdindavo sviedinio jam susidūrus su kliūtimi. Tik 19 a. buvo išrastas padegamasis vamzdelis. Jis turėjo degimo trukmės reguliavimo skalę. 19 a. pabaigoje šaudmenis pradėta užtaisyti galingesnėmis sprogstamosiomis medžiagomis, kurioms susprogdinti padegamojo vamzdelio liepsnos nebepakako. Atsirado sprogdikliai su detonatoriais.