sprogstamosios medžiagos

sprógstamosios mẽdžiagos, cheminiai junginiai ir jų mišiniai, kurie veikiami išorinio poveikio (smūgio, dūrio, trinties, kaitinimo) virsta įkaitintomis didelio slėgio dujomis, atliekančiomis mechaninį darbą. Pagrindinės charakteristikos: detonacijos (egzotermiško virsmo sklidimo medžiagoje) greitis, išsiskirianti šiluma sprogus 1 kg sprogstamųjų medžiagų, išsiskiriantis dujų kiekis, jų sudėtis, jautrumas šiluminiam ir mechaniniam poveikiui, cheminis ir fizinis patvarumas, brizantiškumas (trupina, ardo aplinką), ardomoji veikmė. Sprogstamosios medžiagos skirstomos: pagal sudėtį – sprogstamieji cheminiai junginiai ir sprogstamieji mišiniai (amonio nitrato, perchloratiniai), pagal paskirtį – sužadinamosios, brizantinės, svaidomosios sprogstamosios medžiagos, pagal fizinę būklę – kietosios, skystosios, plastinės, vandens prisotintosios sprogstamosios medžiagos. Dar skiriama įprastinė sprogstamoji medžiaga – sukelianti cheminį sprogimą. Amonio nitrato sprogstamieji mišiniai (pagrindinė sudedamoji dalis amonio nitratas NH₄NO₃) yra brizantinė sprogstamoji medžiaga. Dažniausiai naudojama sprogdinimo darbams. Sprogstamosios medžiagos dar turi nitrojunginių (nitroglicerolio, trinitrotolueno, heksogeno, teno), degiųjų medžiagų (aliuminio miltelių, mineralinių alyvų) ir inertinių užpildų. Karo metu naudojami šaudmenims užtaisyti. Perchloratinis sprogstamasis mišinys susideda iš oksidatoriaus (chlorato rūgšties druskos), įvairių sprogiųjų (dinitronaftaleno, trinitrotolueno) ir nesprogiųjų (parafino, medienos miltų). Perchloratinės sprogstamosios medžiagos naudojamos retai dėl per didelio jautrumo smūgiams ir trinčiai. Sužadinančiosios sprogstamosios medžiagos yra labai jautrios paprasčiausiems dirgikliams – smūgiui, trinčiai, dūriui, elektros kibirkščiai. Sprogdamos sukelia kitų užtaisų sprogimą. Joms priskiriami sprogusis gyvsidabris, švino azidas, nitroglicerolis, tetrazenas, švino stifnatas. Naudojamos sužadinamosioms priemonėms užtaisyti. Brizantinės sprogstamosios medžiagos yra didelio detonacijos greičio (iki 8500 m/s) aplinką ardančios medžiagos: dinamitas, heksogenas, oktogenas, tenas, tetrilas, trinitrotoluenas (trotilas). Brizantinėmis medžiagomis užtaisomi sviediniai, minos, raketų ir torpedų kovinės dalys, aviacinės bombos, fugasai, granatos. Svaidomosios sprogstamosios medžiagos (parakas ir raketinis kuras) naudojamos kaip energijos šaltinis sviediniams, minoms, kulkoms iššauti ir raketoms bei reaktyviniams sviediniams leisti. Nuo kitų sprogstamųjų medžiagų skiriasi tuo, kad jose sprogstamasis virsmas yra greitas degimas, nepereinantis į detonavimą. Plastinės sprogstamosios medžiagos normalioje temperatūroje būna minkštos ir lanksčios, be pagrindinių komponentų, dar jose būna plastifikatorių. Daromi reikiamos formos sprogdinimo užtaisai, užtaisomi šarvamušiai sviediniai ir kita. Skystosios sprogstamosios medžiagos būna skystos esant normaliai temperatūrai. Vandens prisotintos sprogstamosios medžiagos turi 5–20 % vandens, mažinančio jautrumą išoriniams dirgikliams, suteikiančio plastiškumo ir takumo. Dar būna lakštinės (lakšto formos) sprogstamosios medžiagos. Viena svarbiausių charakteristikų yra sprogstamųjų medžiagų jautrumas – mažiausia pradinio impulso, reikalingo sprogimui sužadinti, energija. Jautrumas nustatomas bandymais. Jį būtina žinoti siekiant užtikrinti šaudmenų gamybos, laikymo, gabenimo ir kovinio naudojimo saugumą.