spurga, paprastojo apynio galvutės pavidalo, kankorėžį primenantis vaisynas, sudarytas iš viena kitą dengiančių pažiedžių ir vaisių – riešutėlių. Jauni spurgai būna žali, pradėjus vaisiams nokti tampa gelsvi, vaisiams visiškai sunokus – šviesiai rudi. Skinami pradėję nokti. Daugiausia spurgų išauginama Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje. Naudojami alui gaminti ir farmacijos pramonėje. Spurguose esančios medžiagos alui suteikia kartumo, kvapą ir yra konservantas. Spurguose yra 0,5–1 % eterinio aliejaus, apie 5 % raugų, organinių rūgščių. Svarbiausios veikliosios medžiagos – humulonas ir lupulonas. Iš spurgų pagaminti vaistiniai preparatai turi raminamųjų, baktericidinių, fungicidinių, diuretinių savybių, antpilu išoriškai gydomos odos ligos, stiprinamos plaukų šaknys.
paprastojo apynio spurgai
849