spygliuõčių miška, spygliuočių medžių ir krūmų, kartais su didesne ar mažesne lapuočių medžių rūšių priemaiša, miškai. Paplitę beveik visuose žemynuose, daugiausia Šiaurės pusrutulio subarktinio ir vidutinių platumų klimato juostose. Dažnai sudaro didelius miškų masyvus. Didesnėje arealo dalyje spygliuočių miškai vadinami taiga. Kalnuose auga iki 4000 m virš jūros lygio. Pagal lajos tankumą spygliuočių miškai skirstomi į tamsiuosius (sudaro eglės, kėniai, cūgos) ir šviesiuosius (maumedžiai, pušys, kedrai, sekvojos). Lietuvoje 2011 spygliuočių miškai užėmė 56 % bendro miškų ploto (pušynai 35 %, eglynai 21 %), 2018 – 55,5 % bendro miškų ploto (pušynai 34,6 %, eglynai 20,9 %).
Vakarų taigos pušynas
spygliuočių miškas žiemą
1528
-miškas, -miškai; -spygliuočiai