spyglỹs, daugumos pušūnų skyriaus augalų savitos sandaros lapas. Spyglys būna nuo 2 mm (kiparisinių šeimos augalų) iki 400 mm (kai kurių pušų) ilgio. Pagal formą spygliai būna yliški, lancetiški, trikampiški arba žvyniški. Spyglio epidermis labai storas, su kutikule. Žiotelės išsidėsčiusios vagelėse išilginėmis eilėmis, jų prieangius dengia vaško grūdeliai. Po epidermiu yra hipoderma, susidedanti iš 1–3 sluoksnių ištįsusių ląstelių. Asimiliacinį audinį sudaro klostėtoji parenchima. Jo ląstelėse chloroplastai išsidėstę prie sienelių. Per spyglio vidurį eina didelė gysla, kurios ląstelės be chlorofilo.
eglės spygliai
Tarp gyslos ir asimiliacinio audinio yra endodermis, sudarytas iš vieno stambių, daug krakmolo grūdelių turinčių ląstelių sluoksnio. Gysloje yra 2 kolateraliniai indų kūleliai. Juose ksilema yra viršutinėje pusėje, floema – apatinėje pusėje. Spyglio asimiliaciniame audinyje yra išsidėstę išilgai einantys, viršūnėje aklinai užsibaigiantys sakotakiai. Spygliai įvijai išsidėstę po vieną (eglių, kėnių), iš trumpųjų ūglių išaugę po 2, 3 ar 5 (pušų), kartais sudaro didelius kuokštus (maumedžių). Daugumos kiparisinių šeimos augalų spygliai žvyniški, priešiniai arba menturiuose po 3–4. Dauguma spyglių daugiamečiai, nenukrenta 2–3, kartais 7–9 metus (retai iki 40 metų), kai kurių augalų spygliai nukrinta kasmet (maumedžių, šilkmaužių).
pušies spygliai
849