cilindrinė spyna (13–14 a.; Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus)
spynà, įtaisas kam nors užrakinti. Būna pakabinamoji ir įstatomoji. Pagal rakinimo mechanizmo konstrukciją skiriama paprastoji, plokštelinė, cilindrinė, šerdinė, šifruotoji ir kita. Spyna užrakinama ir atrakinama raktu (arba kita priemone) stumdant rakinimo mechanizmo skląstį. Šerdinė spyna turi sukiojamą cilindrinę šerdį su strypeliais. Raktu šerdies strypeliai pastatomi į tam tikrą padėtį, skląstis pasukamas pasukant šerdį apie ašį. Šifruotoji spyna, be įprasto rakinimo mechanizmo, turi papildomą įtaisą, didinantį jos patikimumą. Ją galima rakinti raktu arba be rakto – surenkant skaitmeninį arba raidinį šifrą. Rakinimo mechanizmą galima sujungti su laikrodžiu, skirtu atrakinti tam tikru laiku, signalizacija, blokuote, valdyti per atstumą.
LIETUVOJE spynos buvo jau 9 amžiuje. Nuo 11–12 a. plačiai naudotos pakabinamos šerdinės spynos. Spynų gaminimu ypač garsėjo Klaipėdos, Kretingos, Vilniaus kalviai. Jų darytos spynos buvo naudojamos iki 20 a. 3–4 dešimtmečio. Fabrikiniu būdu spynos pradėta gaminti 19 a. pabaigoje Kaune.