šrãtligė, kaulavaisinių vaismedžių liga. Sukelia grybšių (Deuteromycetes) klasės grybas kaulavaisinis skylėtgrybis (Stigmina carpophila, arba Wilsonomyces carpophilus, Clasterosporium carpophilum). Serga abrikosai, persikai, slyvos, trešnės, vyšnios.
Liga pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus, vaisius. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos, iki 5 mm skersmens, susiliejančios dėmės. Jų vietoje audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti. Ant ūglių žievės susidaro nedidelės apskritos, vėliau tįstančios oranžiškai raudonos šviesesniais centrais dėmės. Žievė tose vietose suplyšta, sunkiasi lipų lašeliai. Ligos pažeisti pumpurai pajuosta, neišsiskleidžia. Vaisiai būna išmarginti įdubusiomis, purpurinėmis, su apvadu dėmėmis, kartais susidaro gilios, susiliejančios žaizdos, iš jų sunkiasi lipų lašeliai. Grybas peržiemoja nukritusiuose lapuose, šakose, tarp pumpurų žvynelių arba lipų lašeliuose. Pavasarį formuojasi grybo konidijos, kurios plinta su lietaus purslais ir užkrečia jaunus lapus ir žiedus. Apsaugos priemonės: išpjaustomos ir sunaikinamos džiūstančios šakos, auginami atsparūs šalčiams kaulavaisiniai augalai, purškiama fungicidais.
šratligės pažeisti persiko lapai
136