Sremska Mitrovica

Sremska Mitrovica (Sreska Mtrovica), miestas Serbijos šiaurės vakaruose, Vojvodinoje, į šiaurės vakarus nuo Belgrado, Savos kairiajame krante; Sremo apskrities centras. 39 700 gyventojų (2012). Pro Sremska Mitrovicą eina Belgrado–Zagrebo (Kroatija) geležinkelis ir plentas. Upių uostas. Laivų statyba, metalo, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, odos ir avalynės, tekstilės, siuvimo, maisto (mėsos konservų, pieno, cukraus, vaisių ir daržovių perdirbimo), alaus pramonė. Sremska Mitrovicos apylinkėse auginama javai, vaismedžiai, veisiama galvijai, kiaulės. Kultūros paveldo apsaugos institutas. Muziejus (įkurtas 1885). Galerija. Teatras. Šv. Stepono cerkvė (pastatyta 17 a.). Kasmetiniai folkloro, džiazo ir kiti festivaliai.

Istorija

Senovėje dabartinės Sremska Mitrovicos vietoje buvo ilyrų gyvenvietė. 1 a. pr. Kr. ją nukariavo romėnai ir įkūrė Sirmijaus miestą, kuris gavo Romos piliečių kolonijos statusą, tapo svarbiu strateginiu punktu (iš čia rengti karo žygiai prieš dakus ir germanus) ir ūkio centru. Panonijos (vėliau Žemutinės Panonijos, Panonijos Sekundos) provincijos sostinė, 293–379 viena iš 4 imperijos sostinių. 4–5 a. krikščionybės centras (čia vyko 5 Bažnyčios susirinkimai), vyskupo, 9 a. arkivyskupo buveinė. 441 užimtas hunų, vėliau ostgotų, 6 a. pradžioje gepidų, kurie čia kaldino monetas. 567 vėl sugrįžo Rytų Romos imperijai (Bizantijai). 582 užimtas ir sugriautas avarų. Viduriniais amžiais priklausė Frankų imperijai, Bulgarijai, Bizantijai, Vengrijai, Serbijai (vadintas šv. Demetrijaus vardu – Civitas Sancti Demetrii, iš čia vėliau kilo serbiškas vardas Mitrovica), 1526–1688 Osmanų, 1688–1918 Habsburgų imperijai (vadinamajam Kariniam pasieniui), nuo 1918 Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija). Jugoslavijai suirus, nuo 2006 priklauso Serbijai.

-Sirmijus; -Sirmium