Šri Lánkos dail
Išliko paleolito, neolito vaizduojamosios dailės pavyzdžių (dolmenai, piešiniai uolose). 3 a. prieš Kristų salos šiaurės vakaruose susikūrus Sinhalų valstybei, pradėjo plisti budizmas, imtas kurti budizmo menas. 3 a. prieš Kristų–8 a. klestėjo Anuradhapuros, 8–13 a. – Polonnaruvos miestų kultūra. Skulptūriniu dekoru puošti uolose iškaltų budistų šventyklų, vienuolynų kompleksai (Auksinė šventykla Dambulloje, 1 a. prieš Kristų, puošnūs skulptūriniai reljefai, skulptūros, 1–8 a., Įsimylėjėlių horeljefas, 5–7 a., Isurumunijos vienuolyne Anuradhapuroje), išliko įvairaus dydžio akmeninių, bronzinių stovinčio ir sėdinčio Budos skulptūrų (akmeninė Budos skulptūra Abhajagiri vienuolyne Anuradhapuroje, 8 a.).
gulinčio Budos skulptūra Auksinėje šventykloje Dambulloje (1 a. prieš Kristų)
Budistinei dailei įtaką darė Indijos dailė. Plėtota tapyba, dažniausiai religinių siužetų (Sigirijos uolų šventyklos komplekso tapyba, panaši į Adžantos, Indija, uolų šventyklos tapybą, 5 a.), vaizduota Budos ankstesni įsikūnijimai (Maravidijos ir Pulligodos uolų šventyklų Dimbulagaloje tapyba, 8 a.). Kolonijinio laikotarpio (16 a. pradžia) pradžioje ėmė stiprėti Europos dailės įtaka. Sinhalų kultūra patyrė nuosmukį, buvo kuriami tik metalo, medžio, akmens, molio, lako, dramblio kaulo taikomieji dirbiniai, drožtos medinės kaukės, austi dailieji audiniai. Didžiosios Britanijos valdymo laikotarpiu (1796–1948) molbertinė tapyba vystėsi veikiama angliškojo akademizmo tradicijos; 1891 Kolombe Didžiosios Britanijos administracijos globojama įsikūrė Ceilono dailininkų draugija.
20 a. 5 dešimtmetyje modernizmą propagavo neformali 1943 Kolombe įsikūrusi menininkų grupė 43 Group (nariai L. Wendtas, 1900–1944, H. Pierisas, 1904–1988, A. Collette’as, 1920–1992, I. Periesas, 1921–1988). Dailininkai kūriniuose derino tautinius, mitologinius siužetus su tuometine Vakarų Europos dailės stilistika. Sukurta monumentaliosios tapybos interjeruose (Gotami Viharos šventykloje Kolombe, apie 1940, dailininkas G. Keytas, 1901–1993, Kelanija Radža Maha Viharos šventykloje Kelanijoje, Kolombo priemiestyje, 1946, dailininkas S. Mendisas); kūriniuose siekta atgaivinti Sinhalų valstybės Anuradhapuros klasikinio meno tradicijas. 1948 paskelbus nepriklausomybę šalyje kilo nacionalinės dailės sąjūdis, dar labiau susidomėta tautiniu paveldu; 1950 įkurta Nacionalinė meno draugija. Naudodami viduramžių freskų tapybos tradicijas dailininkai vaizdavo vešlią salos gamtą, darbo scenas.
Iškilo ir suklestėjo senieji dailės amatai: audimas, metalo ir brangakmenių apdirbimas, medžio (architektūrinės detalės, kaukės), rafinuota dramblio kaulo drožyba, lako dirbinių gamyba. 1950 Kolombe fotografai W. Hegoda, N. Keerthisas, G. L. R. De Silva įkūrė Šri Lankos nacionalinę meninės fotografijos draugiją. Kiti žymesni menininkai: M. Sarlis (1880–1955), J. Deranijagala (1903–1967), T. Ranasinghe (g. 1925), R. Deranijagala (1936–1978), P. Virasinghe (1942–2006). Jaunosios kartos menininkai plėtoja postmodernizmo idėjas, kuria intaliacijas, medijų meną: M. Caderis (g. 1966), S. Kumara, V. Gunevardena (abu g. 1971), P. Pothupitije (g. 1972).
2271
Šri Lankos kultūra
Šri Lankos konstitucinė santvarka
Šri Lankos partijos ir profsąjungos