Šri Lankos gamtinis žemėlapis
Ceilono salos pietinė pakrantė
Šri Lánkos gamtà
Krantai
Šri Lankos kranto linijos ilgis 1340 kilometrų. Krantai daugiausia žemi, smėlėti; pietvakariniai ir šiaurės rytiniai – vietomis uolėti, yra klifų. Mannaro sala. Vakariniuose ir rytiniuose krantuose daug nedidelių įlankų (didžiausios: Palko, Mannaro įlanka, Koddijaro), 45 upių estuarijos, apie 40 lagūnų (Džafnos, Puttalamo). Pakrantėse yra koralų rifų.
Reljefas
75 % Šri Lankos teritorijos užima žemumos ir lygumos (šalies šiaurinėje dalyje ir pakrantėse), kurių vidutinis aukštis apie 300 metrų. Šiaurinėje pakrantėje vyrauja aliuvinės (apie 100 m), kitur – kristalinės (daugiau kaip 300 m) lygumos. Šri Lankos vidurinėje ir pietinėje dalyje yra kristalinė Centrinė plynaukštė (vidutinis aukštis 1200–1500 m, pietinėje dalyje apie 500 m), susidariusi daugiausia iš gneisų, kvarcitų, granitų. Mahaveli ir kitų upių gilūs slėniai skaido plynaukštę į kalnynus ir kalnagūbrius. Aukščiausios viršūnės: Pidurutalagalos kalnas (2524 m), Kirigalpottos kalnas (2395 m), Adomo kalnas (2243 metrai). Apie 2 % Šri Lankos teritorijos užima karstas (pietinėje dalyje yra Ravana Ellos, Belilenos ir kiti urvai).
kraštovaizdis Nuvara Elijos apylinkėse
Klimatas
Klimatas pietuose ir vakaruose ekvatorinis jūrinis, šiaurėje ir rytuose – subekvatorinis musoninis. Vidutinė metinė oro temperatūra 28–31 °C (žemumose 26–33 °C, kalnuose 15–21 °C). Šri Lankai būdingi dideli regioniniai kritulių kiekio skirtumai ir sezoniškumas. Sausiausios yra šiaurės vakarinės ir pietrytinės pakrantės, kur per metus iškrinta 760–1200 mm kritulių. Šri Lankos šiaurinėje ir rytinėje dalyse kritulių iškrinta 1000–1700 mm (daugiausia šiaurės rytinių musonų sezonu rugsėjį–sausį), kalnuose ir Šri Lankos pietvakarinėje dalyje – 2300–3000 mm (pietvakarinių musonų metu balandį–birželį ir spalį–lapkritį), Centrinės plynaukštės pietvakariniuose šlaituose iki 5000 milimetrų. Šri Lankos rytinėje dalyje būna sausrų (trukmė iki 3 mėnesių).
Vidaus vandenys
Tankus trumpų, sraunių upių tinklas. Visos upės prasideda Centrinėje plynaukštėje ir teka link pakrančių, dauguma jų sudaro estuarijas. Ilgiausios upės: Mahaveli (ilgis 335 km), Aruvi Aru, Kala Oja. Yra apie 50 krioklių; aukščiausi: Bambarakandos (263 m), Dijalumos (212 metrų). Upių vanduo naudojamas laukams drėkinti ir elektros energijai gaminti (Kotmalės, Viktorijos užtvankos). Žemumose yra pelkių ir nedidelių ežerų (didžiausias ežeras – Senanajake, plotas 180 km2).
Dirvožemiai
Šri Lankos rytinėje ir šiaurinėje dalyje (lygumose ir žemumose) vyrauja geltonžemiai, pietvakarinėje dalyje ir kalnuose – jauražemiai, rūgštžemiai, blizgažemiai. Pakrantėse yra sūrožemių, druskožemių, pradžiažemių, šiaurės vakarų pakrantėje – geležaliumžemių, upių slėniuose vyrauja salpžemiai.
Augalija
Miškai užima apie 24 % Šri Lankos teritorijos; dėl intensyvaus kirtimo jų nuolat mažėja (po 1,2–1,4 % per metus nuo 1990). Salos pietvakarinėje dalyje, kalnų šlaituose ir papėdėse auga drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai, aukštesnėse plynaukštėse – savanos, pievos, šiaurės ir rytų lygumose – sausi lapus metantys atogrąžų miškai, yra savanų. Pakrantėse auga įvairių rūšių palmės, upių žiotyse – mangrovės. Apie 23 % augalų ir apie 16 % gyvūnų rūšių yra endeminės.
Gyvūnija
Veisiasi apie 90 rūšių žinduoliai (azijiniai drambliai, įvairių rūšių elniai, leopardai, gepardai, beždžionės, buivolai), apie 170 rūšių ropliai, daugiau kaip 250 rūšių paukščiai.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 27 % Šri Lankos ploto. Daugiausia saugoma drėgnieji atogrąžų miškai ir nykstančios gyvūnų rūšys. 26 nacionaliniai parkai (bendras plotas apie 5730 km2, 2012); didžiausi ir seniausi Vilpattu (plotas 1316,7 km2), Jalos (978,8 km2; abu įkurti 1938) nacionaliniai parkai.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Sinharadžos miško rezervatas (1988), Šri Lankos Centrinės aukštumos (2010).
4 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Hurulu (1977), Sinharadžos (1978), Kanneliya-Dediyagala-Nakiyadeniya (2004), Bundalos (2005).
6 Ramsaro konvencijos (Šri Lankoje įsigaliojo 1990) saugomos vietovės (plotas 19 817 km2).
Dramblių našlaičių prieglauda Pinnavaloje
Šri Lankos konstitucinė santvarka
Šri Lankos partijos ir profsąjungos